|
|
|
|
|
Ir štai aš čia, įpratau būti
Taip buvo anksčiau, kai buvau nelaimingas
Dabar aš tiesiog sustingęs
Ir dabar aš negaliu išeiti
Tik sėdžiu savo kambary
Tik su cigaretėmis, kad sunaikinčiau savo laiką
Man bus puiku, man bus viskas gerai
Dar viena mano išeiginė diena
Dar vieną iškalti sienoje nišą
Aš nepralaimėsiu
Aš toliau kvėpuosiu nepaisant tavęs
Lyg meilė buvo kažkas, ko nežinojau
O tu taip pat gali suerzinti mane
Nes nebenoriu nei vieno matyti
Nebenoriu nei vieno girdėti
Nenoriu nei vieno šįvakarą parsivesti namo
Manai, kad tai juokinga, aš nieko neturiu
Kas nors, kas palaikytų mano prastą ranką
Aš vienišas
Jokių skambučių užkrėtusį mano telefoną
Niekas neskambina, nieko nėra namie
Išskyrus tylą ir jos gražų gražų toną
Prisiekiu, kad esu vienišas
Aš tiesiog sedėsiu čia, savo viešbučio kambaryje
Tiesiog sedėsiu čia, savo išnuomotame kape
Tiesiog sedėsiu, gerėsiuosi vaizdu
Tiesiog sedėsiu ir stebėsiu judantį pasaulį
|