Kai Jungtinėse Valstijose karaliavo grunge su Nirvanos "Nevermind" ir Pearl Jam "Ten", kai visos radijos kas pusvalandį grojo "Smells Like Teen Spirit", Didžiojoje Britanijoje roko muzika atsiskiedė išpopuliarėjusia klubine kultūra ir narkotikais. Nuo keleto populiariausių to meto Mančesterio grupių (Stone Roses, Happy Mondays) kilo judėjimas, pavadintas Madchester, kuris suliejo šokių muzika su senomis angliško roko šaknimis. Nors Primal Scream yra škotai, tačiau perėmę geriausias Madchester sąvybes, pridėję dar begalę įvairiausių muzikos žanrų, 1991 jie sukūrė vieną įsimintiniausių ir spalvingiausių devinto dešimtmečio albumų "Screamadelica". Ir jis visai nekvepėjo maištingų paauglių dvasia.

Viskas prasideda tikriausiai pačia žymiausia ir labiausiai funky Primal Scream daina "Movin On Up". Gitaros partiją turėtų išmokti kiekvienas prie laužo linksminti žmones mėgstantis gitaristas, o dainuoti - ypač M.Jaggerio fanai. Šiaip tikrai linksma. Didžiausi psichodelinio roko fanai turbūt truputi supyktų išgirdę toliau sekantį vienos pirmų tokio pobūdžio grupės 13 Floor Elevators koverį "Slip Inside House", tačiau man tai puikiai simbolizuoja muzikos ir svaiginimosi progresą per dvidešimt metų: nuo psichodelinio roko festivalių ir lsd septyniasdešimtaisiais iki extazy ir klubinių linksmybių devyniasdešimtaisias. Aišku, nebutinai tas progresas turi visiem patikti.

Toliau viena iš labiausiai "weird" Primal Scream dainų „Don't Fight It, Feel It". Gal net truputi perdaug, tačiau manau visiem Acid House fanams tai tikras perliukas.Dar toliau - žymesniųjų singlų eilė: "Higher Than The Sun supina gražiausią new wave Depeche Mode stilistika su keisčiausias pačiai grupei žinomais potyriais, pamenu aš tokias dainas sparčiai populiarėjančiame puslapyje last.fm "tagindavau" pavadinimu "over rainbow", pastarajai šitas apibūdinimas irgi labai tinka. Panašūs pojūčiai tęsiasi ir "Inner Flight" (na, vien tik pavadinimas), tiesiog užtenka klausyti ir žiūrėti į albumo viršelį. Tiesa galima nesuprasti, ar tu į jį žiūri, ar jis į tave, o gal abu, šiaip jau tai vienas žymesnių albumo viršelių, apipintas galybe spėliojimų, ir kas gi čia visgi pavaizduota? Vienareikšmiško atsakymo tikrai neįmanoma pateikti,tačiau bendrame muzikos kontekste jis tikrai labai tinka.

Albume gausu gospel choro partijų, žymiausia ir labiausiai įsimintina tikrai yra "Come Together" - dešimties minučių disko aranžuotėje tik su diskžokėjo (šitas žodis visada buvo ir bus juokingas) užvedinėjimais ir vienodu, tačiau labai puikiu gospel choro priedainiu. Stebina ir tai, kaip Primal Scream puse albumo sugebėjo įrašyti be pagrindinio vokalisto, o tik naudojant įvairius samplus ar tiesiog nenaudojant nieko ir kaip tai gerai skamba, žymiausi hitu iš albumo tapo instrumentinė "Loaded", kuri pasiekė nr.16 UK charte ir tapo pavyzdine Madchester aranžuote po The Stone Roses tikriausiai visiems laikams. Jaunimo dvasios užuosti čia taip pat galima, tik šiek tiek kitokios: "We wanna be free, to do what we want to do, and we wanna get loaded, and we wanna have a good time..That's what we gonna do! We gonna have a party.

Vienintelis šiek tiek nuviliantis dalykas šiame albume yra jo pabaiga. Su „Damaged" Primal Scream įrodo, kad gali sekmingai skambėti ir akustiškai ir viskas čia tikrai gražu, "I'm Coming Down" atverčia naują puslapį "Screamadelica" muzikinėse klajonėse su nemaža jazzo įtaka, tačiau tai jau šiek tiek perdaug ekspermentiška. O pabaigoje dar galima rasti dub stiliumi perdarytą "Higher Than The Sun" versiją ir chillout "Shine Like Stars". Jei kalbant apie versijas - jų susijusių su "Screamadelica" yra tikrai daug ir tikrai įdomių, kad ir titulinis šokių muzikos stiliaus kūrinys, net nepatekęs į albumą, taip pat ir "Come Together" singlo versija. Primal Scream muzika labai pamėgo ir žymūs dj (pvz. The Orb), todėl galima rasti ir įdomių remiksų. Kita silpnesenė albumo (kaip beja ir visos grupės kūrybos) pusė yra tekstai, nors čia tai nėra taip aktualu, nes didžioji dalis dainų yra arba intrumentinės, arba apie įvairius potyrius, o tokių tekstų nelabai išeina ir smerkti.

Šiaip jau, Primal Scream niekada visiškai nepakartojo "Screamadelica" sekmės, buvo keletas neblogų bandymų (sekantis tikrai geras jų albumas pasirodė po 6 metų - Vanishing Point), ką tik ( 2008 ) jie išleido ir naują darbą, tačiau būtent "Screamadelica" išsiskyrė ir vis dar išsiskiria be galo didele muzikine variacija ir spalvingumu. Ne veltui albumas laimėjo pirmąjį šviežiai įsteigta Mercury apdovanojimą. Higher than the sun - gal ir nereikia pakilti taip aukštai, bet mėgautis tuo ant žemės - tiesiog būtina.

• Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
• Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
• Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.