Raštai pagal Einarą, Nr.9

RAŠTAI PAGAL EINARĄ

Nr.9              2015 m. rugpjūčio 1 d.                                                                        Kaina: 0 €

Pradžiai šiek tiek apie music.lt ir apie šį leidinį. 

Pastebėjau, kad music.lt vėl stagnuoja. Trankosi žmonės po festivalius ar nusprendė  daugiau pakvėpuoti gryno oro? Kill/Save žaidimai visiems atsibodo, dienos dainoje mažiau siūlymų ir mažiau balsavimo, diskusijose mirtinas stabdis, dienoraščiai nebent šiek tiek laikosi. Liūdna.

Šis leidinys taip pat buvo sustojęs ilgą laiką, nes jo autorius nerado įdomių temų, už kurių būtų galima užsikabinti ir diskutuoti. Tad paskutiniojo vasaros mėnesio (o per tą mėnesį sukaks 4 metai šio leidinio autoriaus narystei music.lt bei jam sukaks visi 17 metų) pradžiai atliekame sau išsikeltą pareigą ir išnaudoti kilusį įkvėpimą naudingai.

Didysis ginčas: supykinta Lietuvos liaudis ir konstruktyvią kritiką dėstantis A.Užkalnis. 

Iškart rašau 0:1. Tūkstančiai antipatiją žurnalistui Andriui Užkalniui demonstruojančių tautiečių yra tikri išsigimėliai ir kiaulės (net kiaulės nesugebėtų kultūringų ir viešų žmonių vadinti storomis kiaulėmis). Geriau net nežiūrėkime į komentatorius facebook‘e, o ypač – delfyje po gerb. A.Užkalnio straipsniais. Liaudis yra primityvus sluoksnis, neturintis etinio išprusimo, kaip elgtis viešojoje erdvėje, panašu, neturintis ir normalaus intelekto lygio, nes sugeba net nesidomėdami, ką tas Užkalnis nori pasakyti, pilti ant jo mėšlą visomis prasmėmis po kiekviena jo rašliava. Juk taip elgtis nepadoru. Ponas visų skandinamas žurnalistas rašo įdomiai ir įsimintinai, dėsto savo nuomonę stipriu tonu ir iššaukia diskusijas, kurios dažniau būna verbalinėmis egzekucijomis jų sukėlėjui. Vedu prie svarbaus klausimo: ar tauta jaučia, kaip ji niekina Lietuvos žurnalistikos kultūrą? Laimei, mūsų žurnalistai ir kiti rašliavistai (dabar jau imu ne vien A.Užkalnį) yra atsparūs įžeidinėjimams. Grįžtant prie klausimo, vėliau mūsų lietuviai verkia, kaip nyku ir bjauru mūsų šalelėje. Aš keliu panašų argumentą į „žmonės rėkia apie ekologinę katastrofą ir gamtos taršą, kai patys ją labiausiai kelia“. Statistinio lietuvio galvoje įrašytas kodas: „viskas, kas vyksta dabar, yra mėšlas, blogis, nesąmonė, o praeitis demonstruoja visas gyvenimo normas.“ Norėčiau, kad kažkas ištrintų iš statistinio lietuvio genetinio kodo šitą blogąjį įterpinį, tada pažiūrėčiau, kaip keičiasi šalies gyvenimas. Šitas minčių srautas veda į verdiktą: laimė tiems, kurie sugeba sureaguoti į kritiką adekvačiai ir mąstyti objektyviai. Neliaupsinu A.Užkalnio ir jo gerbėjų, bet jie demonstruoja aukštesnį kultūros lygmenį ir aš tai labai vertinu. Galima panašiai mąstyti ir apie A.Ramanauską, bet čia ir iškyla skirtumas – A.Ramanauskas yra daugiau tiesmukiškas ir kartais peržengia pats viešojo etiketo normas. Be to, facebook‘e daro nesąmones dėl dėmesio. Apie A.Račą gal patylėsiu – šitą von į karcerį, kad jis pasėdėtų tyliai kurį laiką. Vat tokie kaip jis yra tikri parazitai ir būtent nuo tokių reikia laikytis kuo toliau, o ne nuo A.Užkalnio.

Savęs apmąstymai: ištingėk vasarą, bet dirbk rudenį. 

Gyvenu prasčiausią vasarą. Ne pagal orą, jis labai patenkinamas ir nepakenčiu verkšlenančių dėl jo. Mano produktyvumas yra tragiškas. Nesugebu skaityti knygų, prie savos disciplinos (mokslų) grįžtu labai retai, vietoj to užsiimu žaidimais, naršymu, muzikos klausymu ir tingėjimu. Negaliu pateisinti savo elgesio, bet, matyt, turiu ištingėti vasarą, nes savo laisvo laiko konvertuoti į darbo laiką niekaip nepavyksta. Galbūt tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nesugebėjau įveikti birželio tikslų ir net neketinau nieko daryti liepos mėnesį, tai viena iš priežasčių, kodėl šie raštai sustojo. Bet ir šis numeris akivaizdžiai trumpesnis, todėl įkvėpimo trūkumas yra pagrindinis kriterijus šitam dalyke. Tikiuos dar šį mėnesį grįžti į vėžias. Tikslų tikrai nesikelsiu, nes jie mane žlugdo, bet pasistengsiu bent jau kažką nuveikti. Nes ateis rugsėjis ir vėl verksiu.

Dabar nusprendžiau pagaminti Dream Theater kūrinių top50, todėl per dienas sėdžiu, perklausau nuosekliai kiekvieną jų albumą, vis bandau rikiuoti jų dainas. Dar keturi albumai liko neklausyti („Systematic Chaos“, „Black Clouds & Silver Linings“, „A Dramatic Turn of Events“ ir „Dream Theater“), o top50 jau užpildytas. Kad ir kaip bebūtų gaila, teks kažką prašluot, kažką pramėtyt. Bet baisiausia užduotis yra surikiuot kūrinius vietomis. Prognozuoju topo pasirodymą po kokių 5 dienų. Šį mėnesį dar ketinu paruošti ir Van der Graaf Generator topą – šito ruošyba turbūt bus dar vargingesnė, nes VdGG dainas rikiuoti yra tikras košmaras. Beje, Dream Theater topas neapsieis be kontroversiškų sprendimų. Atsibodo matyti, kaip youtubėje žmonės liaupsina Octavarium arba Pull Me Under.

Reik prisiverst save grįžti prie skaitymo. Kafkos „Pilis“ iki šiol guli atversta jau nežinau kiek (mėnesį?) ir nesugebėjau net prisiliesti. Tragedija. Mažiau žaidimų, daugiau savišvietos – kad tik šitas šūkis veiktų kiekvieną kartą, kai to noriu...

Dienos klausimai padiskutavimui (beveik tiktų žaidimui „5 klausimai / 5 atsakymai“).

1. Kaip jums Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimas?

2. Kaip vertinate rungtynių komentatorius? Gal pasirašėte ant R.Petrausko grąžinimo „peticijos“?

3. Įvertinkite nuo 1 iki 5, kaip labai laukiate Europos krepšinio čempionato?

4. Ar žadate žaisti music.lt Europos krepšinio čempionato totalizatoriuje?

5. Desertui branduolinės galios klausimas: krepšinis ar futbolas?

Muzika: prabėgomis apie paskutinius mano perklausymus.

Visada mėgstu kalbėti apie savo muzikinius ieškojimus, ypač tuos, kurie vyksta dabartyje. Todėl skaitytojams išskirsiu keletą savo pastebėjimų, paklausymų, atradimų:

1. Sadist – Crust. n-tasis mano šio albumo klausymas. Pirmasis buvo kažkur prieš metus, o dabar vėl jo klausau, bandau pastebėti tai, ko dar nesu pastebėjęs. Mirtinas death metal su milžiniška džiazo ir progresyvo įtaka ir viskas įvilkta į kiek njuveivišką sintezo foną. Agresyvus bosas, sudėtingi ritmai. Nesu niekada klausęs kitų Sadist albumų ir neturiu pasiteisinimo, kodėl to dar nepadariau, bet manau, kad teks atrasti progą, Sadist tikrai įdomi grupė.

2. Machine Head – Burn My Eyes. Ruošiuos Machine Head koncertui, todėl pradedu po truputį nuo debiutinio albumo lįsti į jų repertuarą. Iki tol esu girdėjęs tik vieną kitą palaidą dainą, o rimtai nagrinėjęs tik „The Blackening“ albumą, bet man tiek klausymo patirties užteko, kad išdrįsčiau nusipirkti bilietą. O porą kartų perklausęs „Burn My Eyes“ tikrai nenusivyliau, bet nuomonės nespėjau susiformuoti. Dažnai su metalistais man būna, kad negaliu įsiminti jų grojamos medžiagos iškart. Net ir roko muzikoje tenka kartais klausyti visko lėtai, po vieną dainą, kad susigulėtų nuomonė ir melodija išliktų galvoje ne vienam kartui. Iš „Burn My Eyes“ jau puikiai žinau tris pirmąsias dainas („Davidian“, „Old“ ir „A Thousand Lies“). Man Machine Head lygio sunkumas yra gan optimalus, nes nesu grynakraujis metalistas, todėl didelių aštrių sunkumų man per daug nereikia. Toks thrash‘as man pakankamai stiprus ir neperspaustas, nes thrash‘as yra klastingas stilius – kai kurios šio stiliaus grupės man visai nepatinka. Bet „Slayer“ ir „Machine Head“ yra bene perlai šitoj visoj jūroj.

3. The Who – Who‘s Next. Neklauskit, kaip gerai aš šį albumą pažįstu. Atsakymas turbūt būtų „per gerai“. Bet jo jau neklausiau mažiausiai 2,5 metų. Todėl nusprendžiau, kad pats laikas atgaivinti The Who savo grojaraštyje. Ir man tai pakankamai gerai sekasi. Dar kartą įsitikinau, kad šis albumas yra jėga, velniškas, nemirtingas ir pan.

4. Opeth – Orchid. Bandžiau susidraugauti su šiuo albumu, bet negaliu atsitraukti nuo nuomonės, kad šis albumas Opeth mastu yra gan silpnas ir visgi debiutai dažnai būna prisvilę.

5. Steven Wilson – Hand. Cannot. Erase. O šio albumo ir nuosavą CD turiu. Jėginis progresyvas, kiekvienas kūrinys savaip puikus. Wilson‘as toliau rodo puikią formą ir jo kūryba mane jau pradeda labiau jaudinti negu Porcupine Tree praeities darbai. „Ancestral“ turbūt bus vienas kiečiausių jo pagamintų kūrinių.

6. Depeche Mode – „A Broken Frame“. Savo dėdės dėka prieš kokius ketverius metus išgirdau šį albumą pirmą kartą (dar music.lt nebuvau arba galėjau būti labai ankstyvojoje savo narystės stadijoje, nes tuo metu mane labai stipriai žavėjo klasikinė tėvų muzika ir tik pats atradinėjau klasikinį roką, progresyviojo roko dar tikrai nepažinojau) ir tada šis albumas man paliko gilų įspūdį. Ir dabar aš jį laikau savo favoritu Depeche Mode repertuare. Tamsus, ankstyvasis darbas su daugybe neblogų kūrinių ir mano dviem žiauriai mėgstamais „Leave in Silence“ bei „My Secret Garden“.

7. Elder – Lore ir Dead Roots Stirring – du jėginiai stoner roko darbai, kiek psichodeliški, minimaliai progresyvūs, bet instrumentinės kompozicijos yra vau. Rekomenduoju „Knot“ iš „Dead Roots Stirring“ ir „Compendium“ iš „Lore“.

8. Dornenreich – Hexenwind. Originalus melodinio juodmetalio albumas, vertas paklausymo.

9. Dream Theater – „The Ones Who Help to Set the Sun“ – tai daina, ne albumas, bet mano atradimas. Iki tol neatkreipdavau į ją dėmesio, nes kažkaip instinktyviai atmesdavau visą „When Dream and Day Unite“ medžiagą, nes ji nėra įdomi. Neseniai vėl perklausiau tą albumą ir šitas kūrinys mane tiesiog sužadino. Vat čia tie patys progresyvus Dream Theater, kokie jie bus ir vėliau, tik klasiškesnė ankstyvoji versija. Tikrai profesionalus kūrinys, turbūt pralenkia daugelį debiutinio albumo dainų.

10. Kate Bush – Night of the Swallow. Trampumpoolee dienos dainos siūlymas mane užkabino. Aišku, neilgam, nes atsiklausiau šitos dainos tiek, kad jis po poros dienų jau buvo atsibodus. Bet esmės ir faktų tai nekeičia – kūrinio struktūra ir Kate vokalas yra du labai stiprūs kūrinio elementai, kurie ir prikaustė mane.

11. Sparks – Dick Around. Turbūt vienintelė „Sparks“ daina, kuri mane užkabino daugiau nei dviems perklausoms. Galingi kūrinio momentai sunkiojo roko stiliumi ištaško, ramesni momentai irgi savaip įdomūs. Kūrinys, vertas įsigilinimo į jį. Aišku, nekalbu apie tekstą...

Pramogai: laiptažodis chemikams.

Nr.1

Teminiai laiptažodžiai pastaruoju metu šiuose raštuose užėmė vietą, ir kadangi temų (disciplinų) yra labai daug, tai tenka kurti vis įvairius laiptažodžius. Šįkart iš sudėtingesnės srities – laiptažodis chemikams. +1 reitingo taškas tam, kas pasako žodį, kuris yra užslėptas už paryškintų raidžių. Užuomina: tai dujinė medžiaga. Sėkmės! 

1. Vandeninis formaldehido (metanalio) tirpalas.

2. Elementas, žymimas simboliu B.

3. Cheminių medžiagų atskyrimo būdas, paremtas jų virimo temperatūrų skirtumu.

4. Reakcijų lygtyse prie junginio užrašomas skaičius (lyginant lygtį).

5. Kas čia?

6. Koks indikatorius buvo įpiltas? Sakykim, kad pirmoje cheminėje stiklinėje – šarmas, antroje – rūgštis:

7. Koks cheminis junginys sudaro didžiąją šio produkto dalį:

8. Cheminis elementas, kurio yra čia: