Temperate observation (pamiršus lituanišką leksikoną)

Taip, savęs prisitaikymą naujoje aplinkoje atlieku pagal puikiausią dviejų punktų programą, kuri tokiam tipiniam intravertui kaip aš visai tinka (tikriausiai ji yra universali visame intravertiškame pasaulyje):

1. Nuosaikiai stebi aplinką ilgą laiką;                     2. Įsilieji į aplinką (taupau vietą visur, tad du punktai vienoje eilutėje)

Šitas antirugsėjiškas rugsėjis man buvo (vis dar yra, neneikime faktų) įdomus, gana įsimintinas. Galvojau net vesti dienos įrašus (kažkas tai vadina senamadišku terminu „dienoraštis“), bet turiu tik kelis, filosofo-poetiškus kažkokius, apie ąžuolinius suolus ir po konservatyvios sėdėjimo terapijos skaudantį mano užpakalį. Chemijos fakulteto rutiniški paveikslai. O čia chemijos fakulteto studento gyvenimo programa: nuo taško „toliau mirties“ link taško „arčiau mirties“ (memento mori juk), arba nuo rugsėjo pradžios link rugsėjo pabaigos. 

Rugsėjo 1: renovatio studiorum, filosofinės diskusijos apie ChF herbą, kur karūnos panašesnės į ciklooktano molekulės struktūrines formules. Vėliau kvailių demonstracijos, kritimai žemyn po dekanolio. Dar atsimenu Europos dangoraižį, vargingą lipimą į Tauro kalną ir po to miražai dingsta. 

Rugsėjo 2: Nuobodžiausia diena pasaulyje. Ir pamirštas bagažas koridoriuose.

Rugsėjo 3-4: savaitgalis.

Rugsėjo 5: Traukinukų stebėjimai po žeme, disputai dėl to, ar chorinė muzika yra neklausoma normaliai ausiai. 10 troleibuso saulės spiginimo romantika.

Rugsėjo 6: 400000€, po to dar kažkiek, po to dar kažkas. Nieko realiai neatsimenu.

Rugsėjo 7: Senamiesčio blūdai, artimesnė pažintis su vegetariška virtuve (nelinkiu sau tapti vegetaru, ne ir ne...)

Rugsėjo 8: Pirmoji normali paskaita ir pirmasis netyčinis pramigimas. 

Rugsėjo 9: disputai apie pateisinamumą (palieku intrigą ir nekonkretizuoju). Po to dar artimas pasibuvimas su kompiuteriu geležinkelio stotyje. 

Rugsėjo 10-11: savaitgalis. Nickelback koncertas.

Rugsėjo 12: lašų skaičiavimas iki 500 vis tik nemano sritis. 460, oj, jau 470, bliam, pamečiau. Po to dar lakstymai pirmyn atgal, nervų tampymas, pirma tokia nelabai maloni studentiška diena. Ir visus išgąsdinęs matematikos grožis. Nuo čia prasideda nauja "delta-epsilon" era, kuri tęsiasi iki dabar.

Rugsėjo 13: atsimenu tik kažkokius nepasitenkinimus dėl anglų kalbos ne iš mano lūpų. Po to dar sąsiuvinyje rašiau apie septintos valandos ryto romantiką. Nesvarbu.

Rugsėjo 14: spėju, kad buvo trečiadienis. Dviejų pažįstamų žmonių iš buvusios aplinkos sutikimas. Pasibaisėjimas, kad studentai dar verčiami kartoti dešimtą klasę. Po to kažkaip atsiradau savo gimtinėje, nes disciplinos trūkumas manęs neriša su Vilniumi ir nusprendžiau, kad aš laisvas žmogus.

Rugsėjo 15-16: skaičiau paskaitėles mokykloje, kurią baigiau. Įdomūs dialogai su buvusiais kolegomis ir mokytojais. 

Rugsėjo 17-18: savaitgalis.

Rugsėjo 19: rytinis laboratorinis kataklizmas, 15 minučių rašymo greitaveika, sėkmingas išsisukimas ir pirma dėkingumo apraiška savo grupiokui. Pradeda megztis kontaktai, juntamas perėjimo į antrą dviejų žingsnių programos punktą startas. Po to dar buvo "Daukšos/Daukšo" aštuntoji matematinė problema, kuri nesibaigia iki šiol. Po to dar buvo masiniai gūžčiojimai dėl to, kad žmonės kartais garuoja. Pvz, šiuo momentu iš pradinės 20 žmonių grupės pasidarė 15. Interesting.

Rugsėjo 20: daug uždavinių išsprendžiau, atsimenu.

Rugsėjo 21: lyg ir šią dieną mirė prof. L.Donskis, kas sukėlė daug pamąstymų. Paskaitos buvo nonsense, todėl vėl pasidariau ilgesnį savaitgalį. 

Rugsėjo 22-25: kažkas.

Rugsėjo 26: šiek tiek varginga diena. Atsimenu, kad tą dieną atėjo nauji specialūs AČIŪ kortelės pasiūlymai, kas būna ir įprastą pirmadienį. Ir tas "Ačių" sumišimas. Ir atsimenu stalinės lempos šviesą, puikų mėgavimąsi tuo, ką darau, nors ir ne savo noru. Šią dieną norėtųsi įvertinti visai gerai. Ai, "delta-epsilon" filosofiniai postulatai tiesiog žibėjo (neklauskit, ką tai reiškia, nemokėsiu paaiškinti).

Rugsėjo 27: baterijų deficitas. 3g autobusas, prasmirdęs McDonaldo maistu, kurį laikė ankstyvos paauglystės sindromų paveiktos mergaitės, pasimetusios tarp keturių variantų, kaip jos turi pasiekti savo galutinę destinaciją. Aš tai kažkaip atsimenu vaizdą nuo tilto. Dar atsimenu, kad savo fizinę būklę vertinau dešimtbale skale, kad ryte sau daviau 3/10 (norėjau tiesiog išnykti kuriam momentui), o po to netgi visus 8/10 daviau sau. Ir daug keturženklių skaičių.

Tiek atsimenu apie savo rugsėjį. Nuobodystės kronika, žinau. Ką jau padarysi. Dabar kažkaip smegenys atsijungė, nežinau, ar dar kažką turėčiau pasakyti, ar ne. Pridėsiu, kad ši politinė reklama yra apmokėta iš asmeninio Einaro Sipavičiaus fondo ir už visą tekstą atsakomybę prisiima tas pats Einaras. Galite mane paduoti į teismą, nežinau, ar supyksiu, nes mano interesuotumas dabar yra gan aukštam lygyje ir veiksmo neatsisakyčiau. Nors, geriau pagalvojus, gal nereikia teismų. Sveikatą susigadinsiu, negerai. Judu toliau vegetuoti beprasmiškoje azoto/deguonies atmosferoje su savo tuščiais Nestea buteliais, laukiančiais taromatiško savo likimo. Ir tegyvuoja chromo kompleksų chaosas, užrašytas panosėje gulinčiame mano sąsiuvinyje. Studijos tik prasideda!