Sugrąžinsime tave atgal -
praeities puslapiais -
paprastas vienišas vaikine.

Aš galėjau juoktis, žaisti
ir gyvent kaip tik norėjau,
bet velnias atėmė man sielą.

Fortūna ir šlovė -
žinojau, kad pasikeičiau,
ir žinau - jau niekada negrįšiu.

Žiūriu į dangų ir žinau, kad
niekada nemirsiu,
ir nušvinta amžinybė.

Norėčiau, kad dangus įsakytų -
ir mėlyna pilka pavirstų.
Žinau, kad ir aš ten būsiu.

Gyvenimas buvo tarsi iliuzija,
kurią atėmė realybė.
Ar kas nors beatmena mane?
Kadais ir tu mane žinojai.

Dienos blyksniai…
žinojau, kad turėsiu likti,
tačiau nė vienas nelieka toks pats.

Verčiu puslapius atgal laike,
savo minčių skyriuose.
Gyvenimas per trumpas -
per vėlai tą sužinojau.

Gyvenimas buvo tarsi iliuzija,
kurią atėmė realybė.
Ar kas nors beatmena mane?
Kadais ir tu mane žinojai.

Dienos blyksniai…
žinojau, kad turėsiu likti,
Tačiau nieks nežino mano vardo.