|
|
|
|
|
Kai per Korko ir Kerio kalnus tęsiau kelionę,
Užtikau Kapitoną Farelą , pinigus skaičiuojant.
Atstačiau pistoletą, tada įrėmiau špagą,
Sakau: - Pinigai, ar gyvybė, arba tau galas.
Ram ta drica, olia drina
Tai tėtušiui nuskilo
Tai tėtušiui nuskilo
Štai viskis grafine.
Prigrėbiau jo pinigėlius, buvo graži sumelė,
Prigrėbiau jo pinigėlius ir parsinešiau pas Moli.
Ji dievagojosi jog myli, kad manęs nepaliktų niekad,
Bet velniai tą bobą griebtų, ji mane apie pirštą rietė.
Girtas ir pavargęs į Molės miegamąjį traukiau,
Pinigus su savim turėjau, pavojaus net nelaukiau,
Kai šeštą, o gal septintą Kapitonas Farelas įėjo.
Pašokau ir šūviais iš abiejų pistoletų nabagą nudėjau.
Vieni vyrai mėgsta žuvauti, kiti - paukščius medžioti.
O dar kitiems gražu kai patrankos sviedinys riaumoja.
O man tai mieliausia miegoti Molės kamaroj,
Bet dabar aš kaliūzėj su rutuliu ant grandinės galo.
|