Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Svaigsta galva. Tos pačios mintys jau nesuskaičiuojamą galybę laiko. Nuprausiu veidą lediniu vandeniu, lyg tai ką nors gebėtų pakeisti. Labai norėčiau nesapnuoti, ar bent jau sapnuoti ką nors kitą. Gal tai ir būtų mano valioje, jei sugebėčiau nuvyti tą galybę minčių. Tik kaip? Šis klausimas atrodo niekada neturės normalaus atsakymo. Kovo 13d., penktadienis. Ironiška data. Tą dieną kažkas manyje griuvo, ir iš naujo bandė keltis, dar kelios savaitės nenumaldomo bandymo, maldavimo, nusižeminimo, kol pasidaviau. Visą laiką bandžiau išstumti iš savęs, tai ko jau buvau pradėjusi nekęsti. Kad ir kaip šlykštu - pasinaudojau ir kitais žmonėmis, niekuo dėtais. Nepadėjo. Ir dabar tik suvokiau, kad vargu ar kas galėtų padėti tokioj beviltiškoj padėtyje. Vis bandau surasti priežastį ko verta visa tai. Ar kada nors man bus atlyginta už skausmą kurį nešiojau su savimi. Nemeluosiu, akimirką buvau pagalvojusi, kad pavyko. Bet rodos, kad tada melavau pati sau. Bet jei galėčiau daryti taip visą laiką, galbūt jausčiausi bent kiek geriau? Nemanau. Kažkokiu būdu atradau jėgų irtis toliau, ir nekankinti aplinkinių, na bent jau artimų žmonių. Tik staiga vieną dieną viskas ėmė ir pasikeitė. Vienas neapgalvotas veiksmas, veiksmas kuriam nieku gyvu aš negalėjau pasipriešinti. Tai kas įvyko kai kas pavadino didele klaida, pajutau lyg peilį širdyje. Stengiausi išstumti iš atminties tą įvykį, kuris man atrodė lyg šviesa tunelio gale. Po keleto savaičiu sekė kita įvykių lavina. Pokytis tik vienas, niekam tai netapo klaida. Niekas nesigailėjo padarytų veiksmų. Ir džiaugsmas pradėjo grįšti į širdį. Tik ar ilgma? Dabar dar atsakyti negaliu. Birželio 26d., šeštadienis. Iš šono, ne tiek ir daug laiko prabėgo. Matyt, kad tik man ati buvo amžinybė. Neįtikėtinas vakaras, šiltas, jūra. Paplūdimys kuriame gulėjau varstoma vasariško drėgno vėjelio, ir galva man ant pilvo... ir stulbinantis klausimas ''Juk draugai taip elgiasi?'', nė nesuvokdama abejingai atsakiau ''tikriausiai''. Klausimas sekęs toliau tiesiog išmušė iš vėžių. Ar tik draugai gali tiesiog pasibučiuoti. Manyčiau. Lengvas pakštelėjimas, kuris, man atrodo, užtruko ilgiau nei galėjau tikėtis. Tik draugai. Tebūnie pagalvojau sau, bent jau galėjau gėrėtis tinkama draugija. Laikas prabėgo nepastebimai. Vieta tarp kalnų, kur nič niekas negali matyti, kas ten yra, kur gali daryti ką panorėjęs ir niekas tavęs nepastebės ir net nepagalvos, jog ten kažko esama. Įsimintina. Ir tą dieną du stebuklingi žodžiai tikrai ilgam isirėžė į atmintį, rodos juos jau taip seniai girdėjau, atsakiau ir tyliai mintyse pagalvojau, jog tik draugai šitaip nesielgia... Nuo tos dienos džiuginu save tuo pačiu veidu kone kasdien, o kai negaliu tiesiog matau jį mintyse. Kartais tikrai labai stebiuosi, kaip žmogus prieš kelias dienas sakęs tuos du žodžius, dabar gali būti toks šaltas. Tik paprašo manęs neišeiti, perspėja, kad netrugdau. Ar tai reiškia, jog nori, kad būčiau šalia? Nedrįstu paklausti, kaip nedrįstu išsiaiškinti, ar du man šitiek daug reiškę žodžiai, kartais nėra klaida, tokia kaip sakė esanti ta, jau rodos kadais... O gal aš esu klaida? Beviltiškai stengiuosi nuvyti tas mintis. Sako laikas, ar tai likimas, sudėlios viską į savas vietas. O ką jeigu laukti ne tik, kad nenoriu, bet ir neturiu tam nė kruopelės jėgų? Reiškia, teks pasitenkinti trupinėliais? Jei trupinėliai bus tokie, kaip tą vakarą, aš sutinku. Bet jei ne, teks ir toliau kankintis ieškant atsakymų niekur. Tik viena mintis dabar guodžia, tokia menka paduoga. Pasimatysime trečiadienį. Labanakt. |
2009 m. birželio 30 d.
|
2012 m. gruodžio 12 d.
2012 m. lapkričio 24 d.
2012 m. lapkričio 23 d.
|
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
Sahja | The Look Roxette |
||||
DjVaids | Rise Up, Shepherd and Follow Vanessa Williams |
||||
einaras13 | Dreamer Voyager |
||||
Silentist | Charmless man Blur |
||||
proletaras | Back in Black Carlos Santana |