kaškaš...

Pagaliau, kažkas mane suprato. Ilgas komentaras, bet daugelis žodžių yra aukso vertės...

Niekas labai slegiantis ir tuščias. Toks būna jausmas, kai atrodo, kad esi niekas ir gyveni nieke.

Einarai, aną dieną gal man irgi buvo prasta nuotaika. Ne tau vienam taip gali būti. Nereikėjo, matyt, man taip išsikrauti, nesusivaldžiau. Nenorėjau, kad tai padarytų kokią nors įtaką tau, nenorėjau, kad pagalvotum, jog savo žodžiais pastačiau pamatus kažkokiam tai karui. Nereikia tų karų, geriau tegul būna taika. Hipizmas. Ir dabar, rašai, kad nenori pykdyti žmonių su savo kalbom apie mokyklą ir mokslus... Matau, kad ir tu ne taip supratai mane. Bet kitaip tikėtis neverta, turbūt. Tiesiog, aš truputi pasikarščiavau ir tai neturėjo pereiti į kažką rimtesnio. Mano tikslas nebuvo įžeisti, supykdyti. Aš ten rėžiau tau šiokios tokios kritikos, suprantu, kad toks žmogus kaip tu, gali jos nevirškinti... Taigi, jei tikrai netyčia įskaudinau, aš atsiprašau. Gali rašyti savo dienoraščiuose ką nori, juk nedraudžiu.

Kitas dalykas, dėl genijaus sąvokos. Tai žmogus, turintis išskirtinių gebėjimų. Genialumas - tai aukčiausias kūrybinų galių pasireiškimo laipsnis. Genijais šiais laikais vadinami bet kas. Užtenka padaryti kažką naujo, iš šalies atrodančio super įspūdingo - ir tave laiko genijum. Bet tikrieji genijai yra atpažįstami kitaip ir tai labai aiškiai pasimato. Gal ir galima genijus į sritis skirstyti. Bet tikrieji genijai bet kurioje srityje pasižymi, man atrodo. Nežinau.

Iš tikrųjų, Einarai, kartais atrodo, kad per daug išaukštini save. Kartais ir pakritikuoji, bet ta kritika būna tokia ironiška, dirbtina, atrodo, kad pasakai tik šiaip, kad nebūtų viskas vien tik gerai ir susidarytų toks nekaltas vaizdas. Tas dalykas, kad giriesi gaudamas gerus pažymius, kai tau sekasi, yra natūralus. Natūralu, kad kai nelabai kas nors pasiseka, nesinori pasakoti. Bet tai, kad meluoji apie savo sėkmę, tikiuosi yra nesąmonė.

Koks tu esi ne internetinėje erdvėje, aš nežinau, niekas iš mūsų čia nežino. Bet tikiu, jog tikrai daug kas skiriasi, nors ir sunku nuspėti, kas būtent. Bet to svarstyti net neverta. Gal ir įdomu, bet neverta.

Tas dalykas, kad yra paaugystė viską paaiškina. Reikia mokėti žmonėms būti pakantiems, ramiai viską priimti, nesikarščiuoti ir atleisti. Bet kartais sunku valdytis, kartais žmogus sulaužo savo vertybių laikymasį. Kartais pats save nuvilia. Kartais nuvilia net pernelyg dažnai. Kartais, tiek dažnai, kad pradeda ryškėti jo ydos... O tada kai pamato, koks iš tiesų yra, bando keistis.

Nereikia bandyti žmonėms įtikti, nereikia būti tokiu, kokie visi. Reikia būti savitu, išskirtiniu, įdomiu, savotišku genijumi. Ir visada reikia stebėti save bei neleisti, kad kai kurios negerosios savybės užvaldytų žmogaus charakterį. Galima būti išskirtiniu, bet tai nereiškia, jog bjauriu, visiems kenkiančiu asmeniu. Net tada, kai būna prasta nuotaika, reikia susivaldyti ir netėkšti kitam ko nereikia. Daugeliui atrodo, kad valdytis yra kvaila, bet juk žmonės turi taip daryti. Vardan pripažinimo, vietos po saule, paties savęs. Dėl garbės ir vertybių. Juk tai tokie nuostabūs dalykai. Kai tave gerbia už tai, koks ESI. Kas gali būti už tai maloniau, vertingiau?

Kazujistika 

Tą, ką tu ir parašei. Kad "kiekvienas savotiškai genijus". Žinai, kas tai yra? Tai yra absoliutus sąvokų nesuvokimas. Skirkim žmones, kurie yra gabūs kažkokioj srity (taip, beveik visi tokie yra) ir tuos, kurie yra absoliučiai geriausi. Žodis "genijus" yra sukurtas specialiai išskirtiniais gabumais ir talentu apdovanotiems žmonėms. Tokiems, kurių idėjos atnešė ką nors naujo pasauliui. Kažką, ko niekas anksčiau nesugebėjo suvokti. Tai tokie žmonės, kurių dėka žmonija juda pirmyn. Sorry, bet mokyklinukas, laimėjęs savo apylinkės matiekos olimpiadą ir gaunantis iš kontrolinio daugiau už bendraklasius yra vis dar taip pat toli nuo genijaus, kaip pingvinas iki Sacharos.

Žinai, tu esi teisus visus musico portalo narius vadindamas "paprastais mirtingaisiais". Aš tam pritariu. Bet žinai, kas išties juokinga? Kad iš tavo žodžių labai aiškiai matomas truputį liguisto narcizo požiūris, subtiliai parodantis, jog tu tam "paprastų mirtingųjų" ratui nepriklausai. Žmogau, jau leiskis, užteks. Kai ką nors iš tikrųjų pasieksi, galėsi myžčiot apie savo genialumą. O dabar būk mielas ir vietoj to, kad kitus vadintum nesupratingais medžiais, pažvelk nors kartą į veidrodį ne su klausimu "kas pasaulyje gražiausias/nuostabiausias ir išmintingiausias". Ne. Paklausk, kodėl. Jeigu vis dar atrodys, kad gali tokiu vadintis ir vis dar tam turėsi "svarių" priežasčių, tegu. Bet patikėk manim, ateis laikas, kai tavo sparneliai bus apkarpyti. Ir kuo didesnius juos prisilipdysi, tuo skaudžiau tėkšies veidu į purvą.

Jaučiu, kad net neperskaitei iki galo, bet nesvarbu. Gali nebeatrašinėti, koks aš kvailas ir netolerantiškas, nes tai manęs nė kiek nejaudina... Nebent nori ir toliau vaidinti portalo juokdarį. Tuomet sėkmės.

Smagu, kad prajuokinau. Ir kaip matote, pirmas teiginys buvo atsakas DL tokia pačia ironija, o antras jau išvada, pagrindinys teiginys...(taip ir maniau, kad šito komentaro kažkas nesupras).

Bet pala, ką jūs tuom norit pasakyti - kad genijų pilna? Aišku, pilna. Kiekvienas genijus savotiškai... Kiekvienas turi savo stipriųjų pusių, kuriose gali vadintis "genijais". Nebent esi tuščia vieta, bet tokių pažįstu 1%...

Nu jo, su jumis kaip su medžiais kalbėt. O dar prieš keletą mėnesių music'ą laikiau supratingų žmonių bendruomene. Kaip mano istorijos mokytojas pasakytų: "nė velnio"...

"Absoliučiai ne savimyla..."; "Bet kad esu savimyla, tiesa" . Apsispręsk gal, ką? Man tai linksma kartais tavo "genialius" užrašus paskaityt, nuotaiką pakelia šiek tiek . Tų genijų aplink, atrodo, tiek, kad nors vėžimais vežk. Vieni genijai, kur bepažvelgsi. Tik kažkaip sunkoka kartais tą genialumą pastebėt kitiems, kai per kraštus besiveržiantis savęs išaukštinimas viską užgožia. Nors ką ten pastebėsi, sunkoka įžvelgti kažką, ko nėra...

Ir su tuo "paprastiems mirtingiesiems" taip prajuokinai .

Absoliučiai ne savimyla... Oi, kad jūs mane tikram gyvenime pažintumėte, jūs visai ne tokį mane pamatytumėte, ne tokį, kaip šituose raštuose. Užtat dar nieko negalima teigti. Bet kad esu savimyla, tiesa.

Apie kokią didybės maniją kalbi??? Ne nu žmonės, čia kaip, jau nebegalima nė vieno normalaus sakinio parašyti, iškart užsipuola. O gal aš ir iš tikro esu savotiškas genijus, tik jūs dar to nežinot... Nes greičiausiai jums, paprastiems mirtingiesiems, nelemta žinoti.

O tu visiškai ne savimyla, Einarai.

"Gal aš ir genijus, bet tik savose srityse."

Gal tu ir genijus, o gal tu tik megalomanas. Beje, Wikipedia perspėja: "Didybės manija gali būti kai kurių psichikos sutrikimų simptomas"

Tep kad saugokis ;)

Su artėjančiom.