Nelabai tikėjausi, kad kada nors gyvenime klausysiu Hurts albumo grynai iš nuoširdaus noro jį perklausyti, ne iš sportinio intereso. Šiaip jau Hurts gan kokybiška sintezatorinį popsą grojanti grupė, tiesiog jų muzika lyginant, pavyzdžiui, su Depeche Mode, per plokščia. Ir šitame albume tas pasireiškia, bet čia yra neblogų, kabliuojančių melodijų (White Horses ir Redemption iškart palieka galvoje po perklausos), kai kurios, nors ir mėgina skambėti nuvalkiotai, bet išbalansuoja ir atrodo neblogos pop dainos, tiesa, gal ir nepagalvotum, jog kontekstas yra 2020-ieji (čia eina kalba apie All I Have to Give ir Darkest Hour). Vokaliai atlikimas, kaip dažniausiai būna su šiuo kolektyvu, nepriekaištingas ir tai turbūt stiprioji šio albumo pusė, kompensuojanti tą muzikinį neįdomumą. Nors Redemption buvo pirmasis „tiltas“ tarp manęs ir šio albumo, bet man labiausiai prilipo Liar. Aranžavimas tikrai atitinka laikmetį, tas elektroniškas antras planas labai veikia. Melodija nėra labai uplifting, bet nepasakytum, kad ir melancholijos daug – tas savotiškas atmosferos balansas mane turbūt labiausiai žavi.
Svarsčiau šiam albumui skirti tarp 7 ir 8. Iš pradžių ketinau duoti silpną 8-etą, dabar, sudėliojęs visus taškus ant i komentaru, vis tik pradėjau linkti prie 7 su pliusu. Gal po perklausų ateityje kilstelsiu.
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 1349
Iš viso užsiregistravę: 73339
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 203149
2020 m. gruodžio 19 d. 01:59:23
Nelabai tikėjausi, kad kada nors gyvenime klausysiu Hurts albumo grynai iš nuoširdaus noro jį perklausyti, ne iš sportinio intereso. Šiaip jau Hurts gan kokybiška sintezatorinį popsą grojanti grupė, tiesiog jų muzika lyginant, pavyzdžiui, su Depeche Mode, per plokščia. Ir šitame albume tas pasireiškia, bet čia yra neblogų, kabliuojančių melodijų (White Horses ir Redemption iškart palieka galvoje po perklausos), kai kurios, nors ir mėgina skambėti nuvalkiotai, bet išbalansuoja ir atrodo neblogos pop dainos, tiesa, gal ir nepagalvotum, jog kontekstas yra 2020-ieji (čia eina kalba apie All I Have to Give ir Darkest Hour). Vokaliai atlikimas, kaip dažniausiai būna su šiuo kolektyvu, nepriekaištingas ir tai turbūt stiprioji šio albumo pusė, kompensuojanti tą muzikinį neįdomumą. Nors Redemption buvo pirmasis „tiltas“ tarp manęs ir šio albumo, bet man labiausiai prilipo Liar. Aranžavimas tikrai atitinka laikmetį, tas elektroniškas antras planas labai veikia. Melodija nėra labai uplifting, bet nepasakytum, kad ir melancholijos daug – tas savotiškas atmosferos balansas mane turbūt labiausiai žavi.
Svarsčiau šiam albumui skirti tarp 7 ir 8. Iš pradžių ketinau duoti silpną 8-etą, dabar, sudėliojęs visus taškus ant i komentaru, vis tik pradėjau linkti prie 7 su pliusu. Gal po perklausų ateityje kilstelsiu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas