Niekas jau nepasikeis,
ir mūsų širdys liks atsiskyrusios.
Pamiršiu tave, aš tave pamiršiu.
Tai, ko nepasakome,
Geriau jau tegu lieka nuošaly.
Pamiršiu tave, šįkart tave pamiršiu.

Bet juk tai ta pati sena situacija,
Mes išsilaikėme ligi šiol,
Žiūrėjome, kaip raketos bučiuoja dangų,
Mačiau liepsneles tavo akyse užgęstant.

Kad ir ką bedaryčiau,
tau vis tiek to nepakaks.
Kad ir ką bedaryčiau... kad ir ką.
Priimk mane tokį, koks esu.
Aš niekada nebūsiu kitas žmogus.
Pamiršiu tave,
Šįkart tave pamiršiu.

Tai ar nepasilaikysi šio pokalbio,
ir nepaieškosi jam geresnės progos?
Argi taip niekad ir nesuprasi, 
kad, jei skauda, galiu padaryti bet ką?

Ir jei tai jau prasidėjo,
Aš tiesiog stebėsiu, kaip viskas praeis.
Ir to, kas liks, žodžiais neišsakysiu.
Ir nepersigalvosiu niekada.

Neišsakysiu, to neišsakysiu,
neišsakysiu, to neišsakysiu dabar...

Tiesiog leisk man eiti, aš jau nepersigalvosiu.
Geriau būsiu vienas negu šalia tavęs.
Ir niekas, ką pasakytum, mūsų jau neišsaugos.
Geriau būsiu vienas.