Pastatom laivus ir sugriaunam,
Į praeitį mėlynus tiltus,
Išeinam,visi iškeliaujam galvojam nepasiilgsim

Lengvai išdalinam išsaugotus-
Vaikystės draugelių sąsvinius,
Palikę geriausią draugą-Nesusimastom

Pr.2 k.
Argi negaila,negaila,negaila visai?
Toli nukeliavo pakilo vaikystės dienų aitvarai...
***
Galvojom rasas kad išbraidėm
Kvėpavimu įšildėme delnus
lyg pirmos lapkričio snaigės
balti neapsakomai švelnūs
Ir tampam suaugę iš karto
sužinom kodėl reikalingas
didelis baltas gandras
visai ne stebūklingas
...

Dabar mes rimti ir juokaujam,
Tiktai kai nepaprastai linksmka.
Kasdiena vis sužinome naujo
Kasdien vis labiau aptingstam,
Draugus pakeičia pažįstami,
Labai reikalingi-žmonės.
Dažnai neradę nepykstame,
Ant vakaro stalo duonos.

Pr....