Netikėta indikacija: posūkis, kuris ne čia

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.

Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.

Turbūt, kad (In The) Black Room / The Tower yra saksofonas ir vargonai, o smuiko ir violončelės nėr - na, taip, pagal instrumentų esybę pastaroji kardinaliai skiriasi nuo praeitų dviejų.

Gerai, kad tavęs nebestebina. Šitą grupę jau pažįstu pusantrų metų, gal dar daugiau, bet mane jie toliau vis stebina ir stebina.

Būtų nieko gero, jei visiškai nebestebintų. Tu tiesiog negali atsiklausyti jų - štai kodėl tave vis stebina. Bet jų atsiklausyti turbūt net ir neįmanoma. Bet žinai kaip būna su kitom (ne tokiom ypatingom) grupėm: klausai klausai ir kartą pajauti, kad užkniso. Na, bent jau man taip buvo. O su VdGG tai tiesiog impossible.

Su VdGG man buvo. Toks pereinamasis periodas, kai kokius du mėnesius jų negirdėjau. Aišku, po to, kai įsijungiau, tai turbūt ilgai klausiau. Va, prieš keletą dienų įsijungiau Lost ir Childlike Faith... kurias girdėjau labai seniai - jausmas iš naujo girdint, lyg niekad jų nepažinotum. VdGG turi ne tą savybę išlaikyti potraukį, bet jį sėkmingai regeneruoti nuo pat nulio.

O jei kalbant apie tokias, kur užknisa visam laikui - nežinau, ar tokių būna. Na, va dabar šovė į galvą, kad seniai klausiau Barclay James Harvest, Jefferson Airplane ar Magma. Bet atsiranda momentas, kada jų norisi paklausyti. Arba music'as man dažnai primena tas grupes. Steppenwolf įsijungiau šiandien, nežinia kada paskutinįkart girdėjęs. Vienu momentu prieš porą metų jie buvo favoritai, kaip dabar VdGG. Smagu prisiminti, net šiurpas nukrėtė. Tačiau supratau, jog tik kelios dainos jau tebemoka taip. O VdGG - kažkuo jie unikalūs ir tiek.

	13			Steppenwolf - Magic Carpet Ride
	4			Van der Graaf Generator - Childlike Faith in Childhood's End
	6			Steppenwolf - Replace The Face
	6			Van der Graaf Generator - Lost

Lost... Senoji geroji Lost... 

Tai tu juk visiškai pasinešęs ant progroko, todėl tokios grupės tavęs net negali užknisti. Bet aš kalbu ir apie kitų stilių grupes, tarkim heavy metal.

Apskritai visuose stiliuose nebūna, kad visiškai užknistų... Nors Avantasia, Black Veil Brides ir koks kitas velnias jau seniai girdėtas ir kol kas nelabai pageidautinas.

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.

Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.

Turbūt, kad (In The) Black Room / The Tower yra saksofonas ir vargonai, o smuiko ir violončelės nėr - na, taip, pagal instrumentų esybę pastaroji kardinaliai skiriasi nuo praeitų dviejų.

Gerai, kad tavęs nebestebina. Šitą grupę jau pažįstu pusantrų metų, gal dar daugiau, bet mane jie toliau vis stebina ir stebina.

Būtų nieko gero, jei visiškai nebestebintų. Tu tiesiog negali atsiklausyti jų - štai kodėl tave vis stebina. Bet jų atsiklausyti turbūt net ir neįmanoma. Bet žinai kaip būna su kitom (ne tokiom ypatingom) grupėm: klausai klausai ir kartą pajauti, kad užkniso. Na, bent jau man taip buvo. O su VdGG tai tiesiog impossible.

Su VdGG man buvo. Toks pereinamasis periodas, kai kokius du mėnesius jų negirdėjau. Aišku, po to, kai įsijungiau, tai turbūt ilgai klausiau. Va, prieš keletą dienų įsijungiau Lost ir Childlike Faith... kurias girdėjau labai seniai - jausmas iš naujo girdint, lyg niekad jų nepažinotum. VdGG turi ne tą savybę išlaikyti potraukį, bet jį sėkmingai regeneruoti nuo pat nulio.

O jei kalbant apie tokias, kur užknisa visam laikui - nežinau, ar tokių būna. Na, va dabar šovė į galvą, kad seniai klausiau Barclay James Harvest, Jefferson Airplane ar Magma. Bet atsiranda momentas, kada jų norisi paklausyti. Arba music'as man dažnai primena tas grupes. Steppenwolf įsijungiau šiandien, nežinia kada paskutinįkart girdėjęs. Vienu momentu prieš porą metų jie buvo favoritai, kaip dabar VdGG. Smagu prisiminti, net šiurpas nukrėtė. Tačiau supratau, jog tik kelios dainos jau tebemoka taip. O VdGG - kažkuo jie unikalūs ir tiek.

	13			Steppenwolf - Magic Carpet Ride
	4			Van der Graaf Generator - Childlike Faith in Childhood's End
	6			Steppenwolf - Replace The Face
	6			Van der Graaf Generator - Lost

Lost... Senoji geroji Lost... 

Tai tu juk visiškai pasinešęs ant progroko, todėl tokios grupės tavęs net negali užknisti. Bet aš kalbu ir apie kitų stilių grupes, tarkim heavy metal.

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.

Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.

Turbūt, kad (In The) Black Room / The Tower yra saksofonas ir vargonai, o smuiko ir violončelės nėr - na, taip, pagal instrumentų esybę pastaroji kardinaliai skiriasi nuo praeitų dviejų.

Gerai, kad tavęs nebestebina. Šitą grupę jau pažįstu pusantrų metų, gal dar daugiau, bet mane jie toliau vis stebina ir stebina.

Būtų nieko gero, jei visiškai nebestebintų. Tu tiesiog negali atsiklausyti jų - štai kodėl tave vis stebina. Bet jų atsiklausyti turbūt net ir neįmanoma. Bet žinai kaip būna su kitom (ne tokiom ypatingom) grupėm: klausai klausai ir kartą pajauti, kad užkniso. Na, bent jau man taip buvo. O su VdGG tai tiesiog impossible.

Su VdGG man buvo. Toks pereinamasis periodas, kai kokius du mėnesius jų negirdėjau. Aišku, po to, kai įsijungiau, tai turbūt ilgai klausiau. Va, prieš keletą dienų įsijungiau Lost ir Childlike Faith... kurias girdėjau labai seniai - jausmas iš naujo girdint, lyg niekad jų nepažinotum. VdGG turi ne tą savybę išlaikyti potraukį, bet jį sėkmingai regeneruoti nuo pat nulio.

O jei kalbant apie tokias, kur užknisa visam laikui - nežinau, ar tokių būna. Na, va dabar šovė į galvą, kad seniai klausiau Barclay James Harvest, Jefferson Airplane ar Magma. Bet atsiranda momentas, kada jų norisi paklausyti. Arba music'as man dažnai primena tas grupes. Steppenwolf įsijungiau šiandien, nežinia kada paskutinįkart girdėjęs. Vienu momentu prieš porą metų jie buvo favoritai, kaip dabar VdGG. Smagu prisiminti, net šiurpas nukrėtė. Tačiau supratau, jog tik kelios dainos jau tebemoka taip. O VdGG - kažkuo jie unikalūs ir tiek.

	13			Steppenwolf - Magic Carpet Ride
	4			Van der Graaf Generator - Childlike Faith in Childhood's End
	6			Steppenwolf - Replace The Face
	6			Van der Graaf Generator - Lost

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.

Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.

Turbūt, kad (In The) Black Room / The Tower yra saksofonas ir vargonai, o smuiko ir violončelės nėr - na, taip, pagal instrumentų esybę pastaroji kardinaliai skiriasi nuo praeitų dviejų.

Gerai, kad tavęs nebestebina. Šitą grupę jau pažįstu pusantrų metų, gal dar daugiau, bet mane jie toliau vis stebina ir stebina.

Būtų nieko gero, jei visiškai nebestebintų. Tu tiesiog negali atsiklausyti jų - štai kodėl tave vis stebina. Bet jų atsiklausyti turbūt net ir neįmanoma. Bet žinai kaip būna su kitom (ne tokiom ypatingom) grupėm: klausai klausai ir kartą pajauti, kad užkniso. Na, bent jau man taip buvo. O su VdGG tai tiesiog impossible.

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.

Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.

Turbūt, kad (In The) Black Room / The Tower yra saksofonas ir vargonai, o smuiko ir violončelės nėr - na, taip, pagal instrumentų esybę pastaroji kardinaliai skiriasi nuo praeitų dviejų.

Gerai, kad tavęs nebestebina. Šitą grupę jau pažįstu pusantrų metų, gal dar daugiau, bet mane jie toliau vis stebina ir stebina.

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.

Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D 

Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika. 

P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.

Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D