Mik, vaike, mik, tau mirtis nesisapnuos.
Mik, vaike, mik, degs žiburys.
Mik, vaike, mik, tau miškai per nakt dainuos.
Mik, vaike, mik, pūs šiaurys.

Tu susapnuoki, kad už lango,
Ten kur vijokliai ir tamsa.
Tave šviesi svajonė lanko,
Plevena mirga žieduose.

Kelk, vaike, kelk, ar matai rausvi rytai.
Kelk, vaike, kelk, saulė kils.
Kelk, vaike, kelk, koks pasaulis ar matai.
Kelk, vaike, kelk, jis neapvils.

Tu tik pažvelki, kad už lango
Žiedai ir virpanti šviesa.
Matai kelius ir žydra dangų,
Matai kaip spinduliuos rasa.

Eik, vaike, eik, pasaulis liūdnas, bet puikus.
Eik, vaike, eik, saulę nulydėk.
Eik, vaike, eik, ir surask savus takus.
Eik, vaike, eik, ir neliūdėk.

Tu prisiminsi, kad už lango
Paliks vaikystė ir šviesa.
Lai visą kelią tave lanko
Senų namų gera dvasia.

Eik, vaike, eik, pasaulis liūdnas, bet puikus.
Eik, vaike, eik, saulę nulydėk.
Eik, vaike, eik, ir surask savus takus.
Eik, vaike, eik, ir neliūdėk.

Eik, vaike, eik, pasaulis liūdnas, bet puikus.
Eik, vaike, eik, saulę nulydėk.
Eik, vaike, eik, ir surask savus takus.
Eik, vaike, eik, ir neliūdėk.

Eik, vaike, eik, vaike, eik... eik... eik, vaike, eik...