I review my past through wicked windows framed in silver
and hung in toughened glass, upon my face, around and over.
Now and then... memories of men who loved me.
No stolen kiss - could match their march on hot coals for me.
I have walked a line both faint and narrow, hard to follow.
Caught up in circumstance. Harsh truth for history to mellow.
Through my eyes... loyalties and obligation
magnified. Obedience... the better fellow.
Better not remember me. Don't miss my passing.
Fierce winter fails to ruffle my icy sleep.
We never quite vanish. No wet soft surrender.
Still waiting... bad blood running in close families.
I laughed like any child - although you might find that strange
and Christmas was my favourite holiday.
Christmas was my favourite holiday.
I am not alone in seeing the world through wicked windows
while others hide likewise behind this vulnerable squinting.
It's in the stare... it's in the silent scrutinizing.
Strip you bare... I offer you no more disguising.
Better not remember me. Don't miss my passing.
Fierce winter fails to ruffle my icy sleep.
We never quite vanish. No wet soft surrender.
Same bad blood running in new families.
Štai taip reklaminiame kompakte Ianas pristato šią dainą:
„Stebėtina, kiek daug blogų vyrukų istorijos puslapiuose nešiojo tuos akinius vieliniais rėmeliais – jie suteikia grėsmės ir suktybės įspūdį, užmaskuodami silpnaregyste. Žinote, neseniai nusipirkau tokius akinius skaitymui ir pažvelgęs į veidrodį akimirksniu pamaniau: - Kas per piktybiški langai! Taip gimė daina, sudainuota pirmu asmeniu ir laisvai paremta tariamu asmeniu, vienu didžiausiu blogiečiu istorijoje, kurio vardas turėtų būti pamirštas. Žinoma, nebent skaudžios pamokos vis dar turi būti kartojamos. Pažiūrėsim, ar atpažinsite tą piktadarį.“
Štai taip! Kaip jūs manot apie ką čia sudainuota. Yra nuomonių, kad apie Himlerį ar net Pinočetą.
Aš pats kol kas neturiu varijanto. Nebent, gal tai Berija?
PIKTYBIŠKI LANGAI
Praeities peržiūros ėmiaus pro piktybiškus langus sidabrarėmius.
Ir sukietėjusią stikle ant veido sau bei visur aplink sukabinėju.
Karts nuo karto atsiminimai verčias apie žmones, mylėjusius mane.
Nė bučinys vogčia tam neprilygs, kad per anglis karštas žygiavo dėl manęs.
Ėjau linija, labai plona ir neryškia, vos įstengdamas nenuklysti.
Patekau į padėtį: žiauri tiesa ir tik istorijai sušvelnint ją pavyktų.
Man pro akis – priedermė ir ištikimybė išdidinta
kartus kelis. Paklusnumas – vienintėlė draugystė.
Geriau jei neatminsit manęs, nepasigęsit atgulusio.
Nirti žiema nesutrikdys ledinio mano miego.
Mes neišnykstame visam, nekapituliuojame glebiai.
Vis laukiam – blogas kraujas šeimos rate išlieka.
Juokiaus kaip vaikas – gal jums pasirodys keista.
Ir kalėdos man buvo švenčių šventė.
Kalėdos mano mėgiamiausia šventė.
Ne aš vienas pasaulį matau pro piktybiškus langus.
Nors kiti už šio pažeidžiamo žvairumo slėptis stengias.
Žvilgsnyje esmė pati, tyloje tirti jis sufokusuotas.
Išsirenkite nuogi, kam jums daugiau maskuotis.
Geriau jei neatminsit manęs, nepasigęsit atgulusio.
Nirti žiema nesutrikdys ledinio mano miego.
Mes neišnykstame visam, nekapituliuojame glebiai.
Blogas kraujas naujose šeimynose išlieka.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2009 m. gruodžio 13 d. 15:20:04
„Stebėtina, kiek daug blogų vyrukų istorijos puslapiuose nešiojo tuos akinius vieliniais rėmeliais – jie suteikia grėsmės ir suktybės įspūdį, užmaskuodami silpnaregyste. Žinote, neseniai nusipirkau tokius akinius skaitymui ir pažvelgęs į veidrodį akimirksniu pamaniau: - Kas per piktybiški langai! Taip gimė daina, sudainuota pirmu asmeniu ir laisvai paremta tariamu asmeniu, vienu didžiausiu blogiečiu istorijoje, kurio vardas turėtų būti pamirštas. Žinoma, nebent skaudžios pamokos vis dar turi būti kartojamos. Pažiūrėsim, ar atpažinsite tą piktadarį.“
Štai taip! Kaip jūs manot apie ką čia sudainuota. Yra nuomonių, kad apie Himlerį ar net Pinočetą.
Aš pats kol kas neturiu varijanto. Nebent, gal tai Berija?
PIKTYBIŠKI LANGAI
Praeities peržiūros ėmiaus pro piktybiškus langus sidabrarėmius.
Ir sukietėjusią stikle ant veido sau bei visur aplink sukabinėju.
Karts nuo karto atsiminimai verčias apie žmones, mylėjusius mane.
Nė bučinys vogčia tam neprilygs, kad per anglis karštas žygiavo dėl manęs.
Ėjau linija, labai plona ir neryškia, vos įstengdamas nenuklysti.
Patekau į padėtį: žiauri tiesa ir tik istorijai sušvelnint ją pavyktų.
Man pro akis – priedermė ir ištikimybė išdidinta
kartus kelis. Paklusnumas – vienintėlė draugystė.
Geriau jei neatminsit manęs, nepasigęsit atgulusio.
Nirti žiema nesutrikdys ledinio mano miego.
Mes neišnykstame visam, nekapituliuojame glebiai.
Vis laukiam – blogas kraujas šeimos rate išlieka.
Juokiaus kaip vaikas – gal jums pasirodys keista.
Ir kalėdos man buvo švenčių šventė.
Kalėdos mano mėgiamiausia šventė.
Ne aš vienas pasaulį matau pro piktybiškus langus.
Nors kiti už šio pažeidžiamo žvairumo slėptis stengias.
Žvilgsnyje esmė pati, tyloje tirti jis sufokusuotas.
Išsirenkite nuogi, kam jums daugiau maskuotis.
Geriau jei neatminsit manęs, nepasigęsit atgulusio.
Nirti žiema nesutrikdys ledinio mano miego.
Mes neišnykstame visam, nekapituliuojame glebiai.
Blogas kraujas naujose šeimynose išlieka.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly