Diskusijos

0

Labai susipainiojau skaitydamas šį tavo komentarą ir dabar jau nebegaliu pasakyti, nei ką aš supratau iš šio komentaro, nei išvis, kas tas avangardas. Avangardas tai, manyčiau, muzika, kuri panaši į eksperimentinę muziką, daug eksperimentuojama, siekiama ne tiek sužavėti klausytoją, kiek jį šokiruoti keistais ir nebūdingais paprastai muzikai skambesiais (Pvz: vokiečių kompozitorius Karlheinz Stockhauzen ir jo eksperimentas su keturiais sraigtasparniais)... Tą aš išvydau Can albume, bet ne tiek, kiek tikėjausi prieš jo perklausą... Nedaug, bet visgi, atrandu, ypatingai būtent paskutiniose dviejose. Šios bene monotoniškos, nesurengia kažkokios įtampos. Vientisumas irgi būdingas avangardui (čia būtina paminėti tą patį Štokhauzeną arba John Cale, jo pirmąjį albumą Sun blindness music, kuris labai sunkiai klausomas jautresnės klausos savininkams). Yra ir kitose dainose (išskyrus pirmąją) keistesnių instrumentuočių, kad galėtum pamanyti - "va, avangardas, eksperimentas". Bet jis ne grynas (funk, blues priemaišos!). Aš ir išvadoje paminėjau, kad čia jau ne toks ir avangardas...

Tai vat tiek...

Geras albumas, tik iš to, kiek kartų pavartotas žodis avangardas (8 kartus! ačiū ctrl + F) natūraliai susiformavo klausimas, kaip apibrėžti avangardinę muziką, tiksliau kiek ilgai avangardinė muzika lieka su tokia etikete. Ar tai priklauso nuo santykio su laikmečiu (t.y. jeigu aplenkei savo amžininkus tu jau avangardistas for life) ar ji keičiasi atsirandant naujiems stiliams (t.y jeigu dabar grupė x pradėtų groti kažką panašaus į šį Can albumą ar jiems reikėtų klijuoti šią etiketę, kai egzistuoja kur kas kreivesnių stilių)? Visi gabalai, išskyrus paskutinius du, kurie labiausiai patiko, mano nuomone buvo kažkas panašaus experimental funk su priemaišomis. Kas nėra blogai, tik sukonfūzijo truputėlį, nes perskaitęs tekstą tikėjausi kažko žiauriai kitokio ir negirdėto. Čia mano kaip suvokėjo problema ar avangardas iš tiesų kiek per klaidokas terminas šiuo atveju?

o šiaip ačiū Einarai, suku Flow motion ir leidžiuosi tėkmės nešamas, kaip sakoma 

Ačiū už gerą žodį.

O ką man belieka daryti, norint pademonstruoti, kas per velnias yra mano klausoma muzika. Ji tikrai vertinga, ir tokia išliks kokius 50 metų mažiausiai. Todėl ją reikia prikelti kaip Feniksą iš pelenų. Tai tokiu būdu aš bandau priminti žmonėms, kad galima pamėginti kažko naujo ir nematyto.

Na, recenzijos skaitytojų, savaime aišku, yra vos vienas kitas. Bet tas vienas kitas jau yra asmeninis laimėjimas, kad KAŽKĄ sugebėjai patraukti.

Dabar mažomis porcijomis facebook'e savo pažįstamiems įrodinėju, kad klausau tikrai ne nesuvokiamų dalykų. Aišku, to jiems neparodysi, nes jie net ne visomis keturiomis, o kokiomis trisdešimčia stovi už savo "didvyrius".

Taip, sudominai. Can man visad išslisdavo iš rankų. Ne kartą stverdavausi tai vieno tai kito jų albumo, tačiau to katarsio, euforijos, transo, meditacijos ar kitų drąstiškų potyrių nepakabinau. Kažko tas eksperimenalizmas man asocijavosi su posakiu, " kad ir nesuprantamai, bet tik ne kaip kiti". Mano vienintėlis pasirinkimas iš Can aruodo buvo Soon Over Babaluma. Parašei recenziją nuosaikiai, atskleisdamas esminį dainos charakterį be maivymosi ar žodinių salto mortale. Man tavo pozicija priimtina ir  tavo užsidegimas knaisiotis ir kelti iš užmaršties žanro dinozaurus tikrai sveikintinas.