Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Kokių muzikos įrašų turite?

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
 

Puslapiai: 12
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2020 m. rugsėjo 12 d. 14:49:41
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Siuntinukas iš Švedijos: Pain of Salvation - The Perfect Element, Part I, kuris jau seniai man patapęs monumentaliu melodingo progresyvaus metalo darbu, ir Pain of Salvation - PANTHER, kuris jau dabar man yra monumentalus eksperimentinio progresyvaus metalo darbas. Taigi, jau turiu pusę studijinės PoS diskografijos... ateities taikiniai: Remedy Lane (kurį šiais laikais sunkoka gauti) ir Scarsick. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
DjVaids
2018 m. rugpjūčio 24 d. 08:46:57
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

402 MC, virš 100 CD ir 500 MP3 + 31 MPGA.


Atsakyti
einaras13
2018 m. rugpjūčio 19 d. 17:09:55
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Prieš kelias dienas turėjau dar vieną stambų apsipirkimą, greičiausiai paskutinį šiemet. Ir taip stambios apsukos, apie 30 CD per du kartus, ko norėt. Santaupos brangus reikalas visgi. Taigi, pradėkim.


Pirma nuotrauka: labai klasiškas ketvertas.

1. The Who - Quadrophenia (1973). Turbūt geriausias, pretenzingiausias, brandžiausias darbas grupės, kuri mane nunešė į artroko vandenis, parodė progresyvųjį roką ir jo grožį, kurią garbinau kaip kokį stabą (ir dabar garbinu, tik jau nebe stabiškai). Keista, kad iki šiol neturiu nei vieno The Who studijinio albumo, tik rinktinį Pinball Wizard ir Live at the Isle of Wight. Tai va, dabar jau turiu po vieną iš trijų svarbiausių albumų kategorijų. O be to, Quadrophenia klausiau baisiai seniai, dar tais laikais, kai garbinau The Who kaip stabą, todėl iš naujo patirti tai, ką aš vadinau genialia muzika, visai vertėtų. Ir proga patikrinti savo genialumo suvokimo svertus, jau turint naują albumą-etaloną. 

2. Dire Straits - Brothers In Arms (1985). Pirkimo momentu net nebuvau girdėjęs kai kurių šio albumo dainų, tačiau įsigyti paskatino itin gera albumo reputacija, pripažinimas, geri atsiliepimai, ir, žinoma, puikiosios Money For Nothing buvimas albume. Pilnai esu išklausęs tik Love Over Gold, kuris mažu mažiausiai prikausto klausytoją. Nežinau, ar šis man pralenkia (kadangi jau spėjau perklausyti), bet tikrai malonus, vientisas, nesilpnas darbas. Vertingas įrašas, nesigailiu įsigyjęs.

3. Fleetwood Mac - Rumours (1977). Dar vienas nežmonišką reputaciją turintis albumas, tik šį jau senokai taikiausi įsigyti. Turbūt geriausias grupės studijinis įrašas (puikios melodijos, solidus išpildymas, šauni atmosfera muzikoje), kuris puikiai kolekcijoje stovės šalia jų Live (1980), kurį aš laikau vienu geriausių koncertiniu albumų, kokį tik esu klausęs.

4. ZZ Top - Eliminator (1983). ZZ Top yra unikali grupė mano melomaniškoje patirtyje. Dar prieš atrandant artroką jie buvo mano mėgstamiausia grupė, klausiau visą jų diskografiją, tačiau įsivažiavęs į prog'ą pradėjau juos kritikuoti dėl originalumo stokos. Tačiau po kelių metų vėl į mane kirto kulka, ir vėl jų muzikoje atradau šaunumą ir supratau juos esant neprilygstamus savo bliuzrokinėje kategorijoje. Jau turiu jų klasiką Tres Hombres, tačiau Eliminator gal net dar šaunesnis, modernesnis, labiau pripažintas darbas. Got Me Under Pressure energija, Sharp Dressed Man tiesmukiškumas, TV Dinners gitara, Thug bosas... ko dar norėti.

 

 Antroji nuotrauka: sunkesnis ketvertas.

5. Machine Head - The Blackening (2007). Machine Head klausiau 2015-ųjų vasarą daugiausiai, po to rugsėjį dalyvavau koncerte Vilniuje, kuris didžiai nuvylė (jei ne Scorpions, turbūt būtų labiausiai nuvylęs renginys, kuriame dalyvavau kaip fanas, o ne kaip apžvalgininkas). Nuo tada Machine Head ir nebegirdėjau. Bet negalėjau nepaimti The Blackening, kuris bene labiausiai patraukė ir to užsinešimo metu, už praktiškai įžeidžiančią 4 svarų kainą. Bus proga šį albumą dar labiau panarstyti, vėl išgirsti galingas Aesthetics of Hate, Halo ir kt. dainas.

6. Haken - Affinity (2016). Albumas, kuris mane supažindino su šia puikia grupe ir išliko mėgstamiausiu jos diskografijoje. Modernus progmetalis su pompastiška, virtuoziška instrumentuote. Šio dešimtmečio Spock's Beard, su žiupsneliu Dream Theater ir dar kai kuo, kam negalima rasti analogo. Vienas kiečiausių 2016-ųjų metų įrašų (trečia vieta mano tope). Neprilygstamos 1985, The Architect, The Endless Knot kompozicijos. Ties čia savo liaupses ir baigiu.

7. Opeth - Deliverance (2002). Nors šis albumas man yra šaltas, dar neprisijaukintas, sunkiai klausomas, vienas mažiau mėgstamų visoje Opeth diskografijoje, tačiau vėlgi, tragiška 4 svarų kaina (o tuo tarpu Depeche Mode varganas debiutas vertas visų 10-ies, tada ir kyla jausmai, kad perki vardą, o ne muziką) mane paskatino paimti šį CD ir dar labiau patyrinėti vieną labiausiai neištyrinėtų Opeth albumų. Be titulinės dainos vargiai ką esu pamėgęs, todėl pabandysiu prisirišti prie kitų kompozicijų labiau.

8. Opeth - Heritage (2011). O čia tai, ką aš vadinau Opeth diskografijos auksu. Kai kuriuos didžiai nuvylęs, bet man vienas įdomiausių, netikėčiausių, gal net geriausių darbų. Ne kiekviena grupė išdrįsta visiškai atsisakyti savo trademark'inio stiliaus ir pereidami į naują žanrą kurti baisiai gerą muziką. Daug kietų, keistų, intriguojančių kompozicijų viename albume, kas gali būti geriau.

 

Trečioji nuotrauka: popsiškesnis trejetas.

9. Madonna - Ray of Light (1998). Manęs Madonna visai nežavėjo, kol šio albumo neatradau. Labai įdomus elektroniškas, kiek alternatyvokas pop skambesys, kuris mane paskatino eiti į dar stambesnes tūkstantmečių sandūros šokių muzikos paieškas (apie kurias neseniai ir blog'ą rašiau). Ir dar išleistas tais pačiais metais, kaip ir aš gimiau, dar kažkokį šarmą tas niekuo nekaltas faktas prideda. Ir ironiškiausia, jog šį albumą galima rasti Poundland parduotuvėje už 1 svarą. Muzikos industrijoje nebeliko širdies, man atrodo. Ai, nors pati Madonna ir taip pertekusi pinigais, tai nebent kitiems žmonėms, kurie svariai prisidėjo prie šio albumo...

10. Sia - This Is Acting (2016). Nors iš esmės Sia mane užkabino 1000 Forms of Fear albumo kompozicijomis, tačiau vėliau sekęs This Is Acting mano stogą galutinai nunešė. Sunkiausia patikėti, kad šios kompozicijos rašytos kitoms atlikėjoms, nes Sia jas atlikdama išgauna reikalingą emociją, įdeda tiek energijos, kiek dainai reikia. O ir prodiuseriai / muzikantai, dirbę su albumo muzika, verti pagyrimo. Neskamba nei pigiai, nei nuobodžiai, o kaip ir turėtų skambėti šiandienos pop muziką. Kadangi nesu daug klausęs šio dešimtmečio pop muzikos albumų, todėl nesunku konstatuoti, kad This Is Acting yra mano mėgstamiausias šioje kategorijoje.

11. Talk Talk - The Colour of Spring (1986). Čia nekonvencinė pop muzika, čia alternatyvokas artpop'as su roko ir džiazo muzikos detalėmis. Vienas maloniausių pernykščių atradimų, kuriam pradžią davė itin palankūs Steven Wilson pasisakymai apie Talk Talk. Tai va, tik pradėjau klausyti The Colour of Spring ir mano sąmoningumas ženkliai krito, nes muzika mane nubloškė. Vien jau ko verta Happiness is Easy kompozicija su tais džiaziniais vingiais. Konvencinės pop muzikos klausytojai greičiausiai atmestų tokia muziką.

 

Ketvirta nuotrauka: progresyvesnis ketvertas.

12. Marillion - Script For A Jester's Tear (1983). Kaip tik vasaros pradžioje nuo A iki Z klausiau visą Marillion diskografiją. Ir neradau parduotuvėje įrašų, kurie man intriguoja dar labiau: Anoraknophobia, Sounds That Can't Be Made, Fugazi, Seasons End... Užtat radau F E A R ir Marbles, kurie mane privertė kontempliuoti. Ir nepaisant krištolinio F E A R vientisumo ir kompozicinių viršūnių Marbles albume, vis tik mane patraukė debiutinio albumo avantiūriškos melodijos, keliančios nostalgiją. O ką toliau daryti su Marillion diskografija, pasilieku kitiems apsipirkimams

13. Hawkwind - Hall of The Mountain Grill (1974). Gal ir nėra mėgstamiausias Hawkwind albumas, tačiau jį pasirinkau atsisakęs mokėti dvigubai daugiau už mėgstamesnį Warriors on the Edge of Time, nes tas bonus diskas tiek vertės, mano galva, neprideda. Hall of The Mountain Grill užtat turi itin lengvą, malonų skambesį, gal net patį maloniausią visoje diskografijoje (kurios tik mažumą pažįstu, nes jos apimtis beprotiška). Tik problema, kad nedaug kompozicijų iš to albumo aš esu prisijaukinęs, todėl tyrinėjimų metas dar tik priešaky. Keisčiausia, jog tai ne pirmas Hawkwind įrašas mano kuklioje kolekcijoje. Masters of the Universe (2001) compilation'as prifarširuotas keistų live'ų, nekelia jokių įspūdžių man, todėl užmestas į kolekcijos pakampes. Na, Grill'iui žemiau nusiristi tikrai nenusimato. {#}

14. Rush - Moving Pictures (1981). Pirmas Rush įrašas mano kolekcijoje. Labiausiai jų diskografijoje man patinka trijų albumų serija: Permanent Waves, Moving Pictures ir Signals. Joje sutelpa visas Rush universalumas, viruoziškumas, kompozicinis meistriškumas, išmintis ir natūrali evoliucija iš sunkaus progroko į paprastesnes, daugiau sintezo prifarširuotas kompozicijas, neprarandant savo identiteto. Pasirinkau Moving Pictures, nes Signals man šiek tiek atsilieka dėl progroko linijos trūkumo, o Permanent Waves parduotuvėje tiesiog nebuvo, todėl mažiau galvos skausmo. Dabar belieka taškytis nuo Tom Sawyer ir Vital Signs.

15. A Perfect Circle - Eat The Elephant (2018). Jau tiek ditirambų apie šį albumą prišnekėta, kad neverta kartotis. Gal tik skelsiu geriausią teiginį, kokį tik galiu pasakyti: iki Eat The Elephant aš A Perfect Circle net neklausiau. O dabar klausau.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2018 m. rugpjūčio 12 d. 22:01:50 2018-08-12 22:02:19
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Štai metai ir praėjo! Anglijoje muzikos įrašus pirkti yra daug pigiau nei Lietuvoje. Todėl naudojuos savo vizito progą ir išleidžiu daug pinigų ant daug albumų (o ne daug pinigų ant mažai albumų). Tad pradėkime mano šiandienos pirkinių apžvalgą.

P.S. sorry už mano paties atspindi ant CD celofano nuotraukose, tiesiog iš šono fotkinant atrodo dar blogiau.


Pirmoje nuotraukoje - keturi pirmieji, klasikiniai Camel albumai, kurie man yra patys brangiausi ir turbūt kokybiškiausi jų ilgos istorijos darbai: Camel (1973), Mirage (1974), The Snow Goose (1975) ir Moonmadness (1976). Tam tikrais bruožais vienas kitą pralenkiantys, visi keturi puikūs progresyviojo roko darbai. Mirage turbūt įtraukčiau į savo visų laikų albumų dešimtuką.

Antroje nuotraukoje - dar šiek tiek progroko. Čia užfiksuoti turbūt mėgstamiausi Jethro Tull darbai A Passion Play (1973) ir Minstrel in the Gallery (1975). Ian Anderson'o kūrybine išraiška neįmanoma nesižavėti, o visos grupės muzikavimas šiuose albumuose itin profesionalus. Betrūksta tik Thick As A Brick ir galbūt Crest of a Knave, ir būsiu savo mėgstamiausius Jethro Tull albumus surinkęs. Kiti du yra mano svarbiausios grupės, favoritų Van der Graaf Generator klasikiniai albumai - H to He, Who Am The Only One (1970) ir Pawn Hearts (1971). Turbūt geriausi pirmosios grupės eros darbai, ir nors man antroji grupės era yra artimesnė, negali nesižavėti neįprasta instrumentuote, vargonų ir saksofono sinergija, džiaziniu laisvumu, apgalvota konstrukcija ir Hammill'io lyrine išraiška. Įdomu, kaip The Emperor In His War Room ir Lemmings (Including Cog) skamba kokybiškame įraše...

Trečioje nuotraukoje - net dar daugiau progroko. Čia esama dviejų labai mėgstamų Yes darbų: Relayer (1974) ir Going For The One (1977). Pirmasis pertekęs džiazinio laisvumo, ekstravagancijos, o antrasis: pompastikos ir neįprastai archaiško skambesio. Kartu su Close to The Edge jie sudaro mano mėgstamiausių albumų trijulę, bet Close to The Edge pasilikime ateičiai. O iš Yes repertuaro jau turiu 90125 namuose. Taip pat čia yra Supertramp'ų mėgstamas Even In The Quietest Moments (1977). Albume gražiai sulimpa Hodgson'o ir Davies'o kūrybinės manieros, tiesa, gal ir ne viskas tobula, bet albumas stiprus, galbūt atsiliekantis tik nuo Crime of The Century (kurį jau turiu). Ir Dream Theater - Metropolis Pt.2: Scenes From a Memory. Daugelio vadinamas geriausiu DT albumu, man jis irgi papuola tarp mėgstamiausių (kaip ir Six Degrees... arba Train of Thought). Man visada atrodė, kad šis albumas privalo būti išgirstas su gera kokybė vientisam formate, todėl jaučiau pareigą jį įsigyti. Šis albumas žavus ne savo technine/virtuozine puse, kiek pačia koncepcija, kūrybiniu potencialu ir tematika.

Ketvirtoje nuotraukoje - iš esmės irgi progrokas, bet alternatyvesnis ir naujesnis. Čia matomas Steven Wilson naujasusias darbas To The Bone (2017) - nors popsiškesnis, bet labai elegantiškas ir įdomus. Daugiau nekalbėsiu, jau rašiau apžvalgą apie jį. Taip pat Gazpacho naujasis albumas Soyuz (2018), kuris su kiekviena perklausa man patinka vis labiau ir labiau. Šiame albume susijungia Marillion, Porcupine Tree ir po žiupsnelį Anathema ir Gentle Giant atspalvio, taip sudarydamas labai įdomu, postiškai alternatyvų progresyvaus roko poskonį. Vienas mėgstamiausių šių metų įrašų. Žinoma, alternatyvaus roko klasika U2 - The Joshua Tree (1987) privalo atsidurti mano kolekcijoje po to, kai šiemet išgirdęs aš negalėjau patikėti, koks lengvas, vientisas ir atmosferiškas šis albumas yra. Ir The Tangent naujausias darbas Slow Rust of Forgotten Machinery (2017). The Tangent kuria labai pretenzingą artroką, kuriam perkąsti reikia laiko. Man patiko šis albumas, kai jį girdėjau pirmą kartą, tačiau jaučiu, kad jam skyriau dar gerokai per mažai dėmesio, dėl to liko už mano praeitų metų top10 borto. Niekada nevėlu pasitaisyti, ypač žinant, kad albumas tikrai turi potencialo būti pamiltas.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
SweetSix
2018 m. gegužės 18 d. 15:23:40 2018-05-18 15:26:45
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Palyginus, tai visai neseniai pradėjau rinkti CD, nes seniau buvau tokios nuomonės, kad viską galimą klausyti internete, tai kam tų CD reikia, bet užsikabinau kažkada, tai ir nusiperku karts nuo karto kažką. :)

* Muzikos legendų 3 rinkinius. Trys CD su įvairiausiom dainom. Galima rasti nuo ABBA iki BONEY M. :> Labai faina mašinoje klausytis tokių rinkinukų. :)

*Queenų geriausių dainų rinkinukas. 12 fainų, hitais tapusių dainų.

*,,Broliai juodvarniai". Mano vienas mėgstamiausių albumų vasaros metu. Tai patriotinių dainų albumas. :)

*Leon Somov & Jazzu albumas ,,Istorijos". Šį CD gavau mainų būdu. :D 

*Pekla ,,Degsit!". Naujausias mano "kolekcijoje".

*Anties CD ,,2x Antis (Duck Art Antis)". Dviejų CD rinkinys. Vienas CD yra ,,Baisiai džiugu!".

*Marilyn Manson ,,Eat me, Drink me".

*HIM ,,Screamworks: Love in Theory and Practice, Chapters 1−13"

* AM + FOJE = 30

*Depeche Mode ,,Spirit"

*Aistė Smilgevičiutė ir grupė Skylė ,,Broliai"

*Skylė ,,Žydinčių moterų džiaugsmas"

*Donis ,,Bars bars". Laimėjau Rock FM konkurse xD

*Lilas ir Innomine ,,Tu - Naktis"

*G&G Sindikatas ,,Išvien"

*Lemon Joy ,,Willkommen"

Taip pat turiu du DVD:

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė Skylė ,,Povandeninės kronikos"

Michael Jackson ,,Number ones"

Kaip matot, tai pirmenybę duodu lietuviškai muzikai, man svarbu paremti Lietuvos atlikėjus. :>


Atsakyti
Silentist
2017 m. spalio 17 d. 16:48:32
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

paskutiniai trys pirkiniai, kuriuos padariau įtakotas kitų music.lt narių, buvo

Susijęs vaizdas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „dream theater octavarium gatefold“

Susijęs vaizdas


____________________
Time
Atsakyti
einaras13
2017 m. rugpjūčio 11 d. 15:18:32 2017-08-11 15:21:06
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Galiausiai, paskutinioji dalis

2017, Part III

P.S. mano kambario tapetai labai gražiai atsispindi nuo "BE", o nuo "In the Passing Light of Day" ir "One Hour By The Concrete Lake" — aš pats su smartphone'u.

1. Big Big Train — The Second Brightest Star (2017), progressive rock. Labai pamilau šį albumą, dar labiau nei prieš tai jau įsigytą "Grimspound". "Big Big Train" paleido tris fantastiškus albumus vienerių metų laikotarpyje, gavus tiek daug kietos medžiagos darosi sunku nuo jų pasitraukti. Bet šis, paskutinysis iš jų trilogijos, mane prikausto labiausiai. Šeši nauji studijiniai kūriniai, iš kurių labai dievinu tiek "The Second Brightest Star", tiek "Skylon", tiek "The Leaden Stour", tiek "The Passing Widow"... Antrąją albumo dalį sudaro visokie lydiniai iš praeituose dviejuose albumuose ("Grimspound" ir "Folklore") sutinkamų motyvų, todėl šita dalis nugarinėje CD pusėje ir yra pavadinta "Grimlore". Bet ir tie lydiniai savotiškai žavūs, kartais mėgstu paklausyti labiau "Brooklands sequence" negu patį "Brooklands" iš "Folklore", analogiškai ir su "London Plane sequence". Viską uždaro labai įdomi instrumentinė smulkmenėlė "The Gentlemen's Reprise".

2. Pain of Salvation - BE (2004), progressive rock / metal. Mano pats mylimiausias PoS albumas ir vienas mėgstamiausių konceptualių albumų apskritai. Albumas pasižymi labai išsiskiriančiu muzikiniu stiliumi — visokios mandolos ir kiti tradiciniai styginiai instrumentai, įdomios perkusijos, pakankamai ir klasikinių "orkestrinių" instrumentų ir visi tie instrumentai kuria specifine tik šiam albumui būdingą atmosferą. Dėl to šis albumas netgi yra toks pusiau klasikinės muzikos darbas (prisiminiau dar vakar klausytą "Yes" albumą "Magnification"). Albumas labai vientisas, man sunku jį klausyti atskiromis dainomis, kiekviena šio konceptualaus albumo dalis turi savo momentų ir jei dabar paminėčiau kažkurią labai mylimą jo kompoziciją, jausčiau kaltę, kad nepaminėjau kitų, todėl trumpai drūtai — visas albumas fantastiškas.

3. Pain of Salvation - In The Passing Light of Day (2017), progressive rock / metal. Naujasis albumas tikrai yra pirmas albumas po "BE", kurį pavadinčiau labai stipriu. Tiesa, aš jo nevertinu taip kaip pastarojo, bet su daugybe kompozicijų aš jau turėjau artimą draugystę, nors titulinė albumo daina man iki šiol yra per sunki pamilti, gal per sudėtinga... Tačiau neneigiu, kad ir ši, ir visos kitos albumo kompozicijos yra labai įdomios. Išties klausyti yra ką ir daug kartų. Vis tik šiame albume aš galiu išskirti labiau mylimesnes kompozicijas: "On a Tuesday", "Tongue of God", "Reasons" ir "The Taming of a Beast".

4. Pain of Salvation - One Hour By The Concrete Lake (1998), progressive rock / metal. Albumas pasirodė likus mėnesiui prieš mano gimimą. Mane labai žavi tarpinės stadijos, pavyzdžiui, Opeth - Watershed (nors pats Akerfeldt'as sako, kad Watershed nėra tarpinė stadija, t.y. Heritage yra visiškai staigus posūkis, nors man pačiam tai atrodo diskutuotina) arba Depeche Mode - Songs of Faith and Devotion, kuris jų synthpop'inę erą sujungia su vėlyvesniu alternatyvaus roko skambesiu, tai "One Hour By The Concrete Lake" suriša tuos konceptualiuosius ir progresyviuosius PoS, kurie pagamins tris fantastiškus albumus "The Perfect Element, Part I", "Remedy Lane" ir "BE", ir tuos eksperimentuojančius, sunkius, debiutuojančius PoS su "Entropia". Ir tame tarpiniame skambesyje aš matau daug gelmės, daug patrauklumo. "Inside", "The Big Machine", "Inside Out", "New Year's Eve" ir t.t. — puikios kompozicijos. Šį albumą dar tyrinėsiu, nes kad ir kaip dažnai jo klausau, man jį sekasi perkąsti sunkiau nei "Perfect Element" ar "Remedy Lane", kurių neįsigijau vien dėl to, kad aš jau jaučiuos juos pakankamai perkandęs, t.y. atsiklausęs n metų į priekį.


Metinis apsipirkimas baigtas. Dabar reikia pradėti pinigų kaupimo procesą kitam kartui, todėl palinkėsiu sau sėkmės šiame etape.  


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2017 m. liepos 26 d. 15:47:02 2017-07-26 15:47:55
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

2017, Part II

1. Van der Graaf Generator - The Least We Can Do Is Wave To Each Other (1970), progressive rock. Nebuvo nė vieno VdGG albumo, kuriam kažkuriuo gyvenimo momentu nebūčiau jautęs milžiniškos simpatijos. Nu gerai, gal naujesnieji albumai taip manęs nepalietė, bet pirmosios (1967-1972) ir antrosios (1975-1976) kartos bei VdG kartos (1977-1978) įrašai, jie visi man yra labai reikšmingi. Čia yra pirmasis jų albumas su Jackson'u, pirmasis tikras grupės skambesys (Aerosol Grey Machine buvo labiau Hammill'iškas nei Graaf'iškas) ir buvo laikotarpis, kada jis man labiausiai patiko iš visos diskografijos, nes jame tiek tamsumo, Banton'o Farfisa vargonas čia yra bene reikšmingiausia detalė, bet dar ir Potter'io bosas, Hammill'is dar nevengdavo paimti akustinę gitarą į rankas... Unikalus albumas jų repertuare, labai dievinu dainą "After The Flood". Visi mano nusipirkti VdGG albumai turi ir bonusus, tai dar geriau...

2. Van der Graaf Generator - Godbluff (1975), progressive rock. Neabejotinai pats geriausias grupės ir tuo pačiu pats pats tobuliausias, jei taip būtų galima išsireikšti, albumas man apskritai, pagal jį kalibruoju savo vertinimus visiems kitiems visų grupių albumams. O dar ir bonusai yra! Daugiau komentarų nebereikia. Jei nesate girdėję, paklausykite dainos "Arrow" ir bus viskas pasakyta muzikos pavidalu.

3. Van der Graaf Generator - Still Life (1976), progressive rock. Dar vienas fantastiškas grupės albumas, iš jo turbūt geriausiai išlikę Hammill'io tekstai galvoje. Nežinau, galbūt tai ne pats stipriausias lyrine puse albumas, bet man labiausiai įkritęs į atmintį. Dievinu ryškų Banton'o vargonų vaidmenį šiame albume, dievinu visas kompozicijas, gal tik My Room man yra sudėtingesnis kūrinėlis pamilti, bet albumas stiprumu yra arti Godbluff ir simpatijomis dabar lenkia The Least...

P.S. Gaila, nesugebėjau pigiai gauti World Record. Gal kada rasiu už prieinamą kainą...

4. Faith No More - Angel Dust (deluxe ed.) (1992), alternative/progressive metal/rock. Vienas geriausių šiemet išklausytų albumų, sukau dešimtis kartų, net parašiau stiprią apžvalgą music'e (jei įdomu, susiraskite per paiešką, nes nuorodos kažkodėl neveikia). Tiesiog visapusiškai stiprus albumas, gal tik pora kūrinėlių man prilipo mažiau, bet iš esmės visu albumu aš labai mėgaujuos. Taip pat bus įdomu išgirsti tai, kas per materialas yra antram įraše (mačiau ir alt. versijų, ir live'ų, ir negirdėtų dainų).

5. Soen - Lykaia (2017), progressive metal/rock. Vienas geriausių šiemet išleistų įrašų. Grupė smarkiai įkvėpta Tool, bet jų skambesys man netgi yra gerokai pranašesnis ir šį albumą aš vertinau labiau nei bet kurį Tool albumą (su jais didelės draugystės niekada neturėjau). Šiame albume sunku išskirti silpnesnes ar stipresnes dainas, jis toks vientisas ir nors kai kurie momentai sunkiai užstringa (tai nėra ta muzika, kuri įsikala į galvą ir persekioja visur), bet juos klausyti ne vieną ir ne du kartus norisi.

6. Big Big Train - Grimspound (2017), neo-progressive rock. Jau minėjau, kad man tai, ką pastaruosius metus daro Big Big Train (išleido tris galingus albumus, kuriais visai mėgaujuosi be galo), labai patinka. Grimspound gal netgi nėra mano mėgstamiausias iš tų trijų albumų, tačiau tos aštuonios kompozicijos visos yra mirtinai geros. Labai stiprus albumas, irgi vienas iš ryškiausių šiais metais. Man ypač patinka iš jų muzikos spinduliuojantis "britiškumas", panašus į Gabriel'io Genesis, nors tas dar labiau jaučiasi "The Second Brightest Star" albume.

7. Pink Floyd - Animals (1977), progressive rock. Neabejotinai stipriausias Pink Floyd albumas. Ir tiek jau daug apie jį pasakyta, kad nežinau, ką dar ir bepridurti. Tiesiog vienas geriausių albumų roko muzikos istorijoje ir tiek.


Ir tai dar ne viskas! Laukite Part III! {#}

 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2017 m. liepos 20 d. 19:00:28
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Oho, visas dešimtojo dešimtmečio lobynas. Ir dar MC formatu! Labai autentiška ir primena gilią vaikystę {#}


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2017 m. liepos 20 d. 18:42:24
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Turbūt laikas būtų ir man surašyti visą savo kuklų turtą... {#}

Taigi, kadaise pasiknaisiojusi senuosiuose namų archyvuose, po visokius garažus ir t.t., atradau tuo metu mane tiesiog fantastiškai nudžiuginusį turtelį - porą CD ir šiek tiek daugiau MC. Vienas pirmųjų išgirstų, "sunkesnės" muzikos albumų MC formate, dar prieš randant tą visą turtą vienoje vietoje - Paradise Lost albumas "Host", nuo kurio ir prasidėjo visa mano kelionė tais melomaniškais muzikos klodais. Leisdavau šiuos įrašus per senąjį magą, kurio jau nėra tarp gyvųjų, bet ir tai nespėjau visko perklausyt iki šiol, tad liko ir neaiškių įrašų.

 

MC:

Paradise Lost - Host (1999)

Infected Voice - Memento Mori (1993)

Anthrax - Among The Living (1987) ir State Of Euphoria (1988)

Amorphis - Tales From The Thousand Lakes (1994)

Mekong Delta - The Music Of Erich Zann (1988), Dances Of Death (And Other Walking Shadows) (1990), Kaleidoscope (1992), Visions Fugitives (1994)

Type O Negative - Bloody Kisses (1993)

Tiamat - Clouds (1992)

Suede - Dog Man Star (1994)

Nirvana - Incesticide (1992) ir In Utero (1993)

The Cranberries - To The Faithful Departed (1996)

Green Day - Dookie (1994)

Ugly Kid Joe - America's Least Wanted (1992)

Morbid Angel - Altars Of Madness (1989)

Kreator - Out Of The Dark... Into The Light (1988)

The Exploited - The Massacre (1990)

Macabre - Sinister Slaughter (1993)

Death - Fate: The Best of Death (1992)

Ghoststorm - Frozen In Fire (1995)

Metallica - Master Of Puppets (1986), ...And Justice For All (1988), Metallica (1991) arba Ride The Lightning (1984) (not sure), Reload (1997)

Testament - The Legacy (1987)

Andrius Mamontovas - Šiaurės Naktis. Pusė Penkių (1998)

Vytautas Kernagis - Akustinis (gal 1995)

The Beatles - The Best Of Beatles Vol. 1 (~1969)

Ken Hill - Phantom Of The Opera (1993)

Manowar - The Hell Of Steel: Best Of Manowar (1994)

Midnight Oil - Blue Sky Mining (1990)

Slayer - Divine Intervention (1994)

Sepultura - Schizophrenia (1987), Beneath The Remains (1989), Arise (1991)

 

Klasikos įrašai:

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis - Miške ir Jūra

Classic Dreams Vol 5 ir Vol 9 įvairių kompozitorių compilations

 

Na ir yra dar pora MC, kur net nesu tikra kas ten yra, nes prirašyta daug visokių pavadinimų. Yra Foje, Antis, Sel, Katedra arba Soul Asylum, Vivaldis, kažkoks Rise Against The Machine albumas, kažkas iš Rammstein, Therion bei kiti.

 

CD:

The Offspring - Conspiracy Of One (2000)

Meressin - Mask (1997)

Art Of Trance - Wildlife On One (1996)

 

Dar pora neoficialių diskų:

Nirvana - Grand Collection (2000)

Iron Maiden - Hit Collection 2000 (2000)

Ozzy Osbourne - Grand Colection

Bon Jovi (1985-1988)

The Doors kolekcija

 


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
einaras13
2017 m. liepos 20 d. 16:16:00 2017-07-20 16:39:10
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Atėjo laikas atlikti savo metinį apsipirkimą. Ir šįkart pirkau labai daug (su finansais pastaruoju metu ne taip pykstuosi), ateina jie man po truputį dalimis, tai čia pirmoji porcija

1. Depeche Mode — Songs of Faith and Devotion (1993). Mano pats mėgstamiausias DM albumas, euforiškos patirtys aplanko jo klausantis tiek atskirom dainom, tiek ištisai (žinoma, ištisai dar geriau). Po gilių DM diskografijos nagrinėjimų pavasarį aš nusprendžiau, kad DM visiškai verti mano kolekcijos, o ypač šis įrašas.

2. Depeche Mode — Ultra (1997). Nežinau, ar Violator man labiau, ar Ultra, bet tai irgi vienas stipriausių, netgi vienas egzotiškiausių DM albumų, nes po Wilder'io išėjimo ir Gahan'o krizės labai daug saviraiškos erdvės gavo Gore'as ir jis parodė, kad yra fantastiškas kūrėjas. Daug alternatyvinių elementų albume, kurie mane žavi. 

3. Depeche Mode — Exciter (2001). Šitas albumas galbūt ir nepatenka į top3 DM albumų, tačiau jis tikrai egzotiškas. Aš jo iki šiol iki galo nesuprantu ir tai yra žavingiausias dalykas, koks tik gali nutikti atradimų ieškančiam melomanui. Klausysiu dar ne kartą. Ir jis labai labai nuvertintas gerbėjų, tai mane provokuoja papildomai.

4. Led Zeppelin — Led Zeppelin III (1970). Savo tėvams sakiau, kad jūs buvote vos tik gimę, kai šitas šedevras išėjo. Iš tikro, tai mano favoritas iš pirmųjų keturių albumų serijos ir turbūt vienas mėgstamiausių LZ albumų apskritai. Čia pagaliau išlenda Jones'o sintezatoriai, čia yra įspūdingų baladžių, čia yra epinė "Since I've Been Loving You", čia yra labai stiprios "Friends" ir "Gallows Pole", labai smagios "Immigrant Song" ir "Celebration Day", neįtikėtino grožio "Tangerine" ir "That's The Way". Šito albumo tiesiog negalima nemylėti. Ir mėgstu pašiaušti LZ gerbėjus su savo mėgstamiausia pozicija, kurios nebijau pareikšti viešai: Led Zeppelin III yra daug geriau nei Zoso. Tada įsiplieskia dalykai!

5. Led Zeppelin — Presence (1976). Vat apie šitą albumą aš galiu prirašyti litanijas. Kurį laiką (jau keletą metų) šitas albumas simpatijomis man pralenkė tiek Led Zeppelin III, tiek Physical Graffiti ir tapo lyderiu. Po nesenų draugysčių su LZ diskografija "Presence" išvis įgavo tam tikrą distanciją mano simpatijose nuo visų kitų albumų. Šitame albume yra tiesiog labai daug subtilybių, ne pačių įprasčiausių rifų ir harmonijų, įspūdingus dalykus išdarinėja Jones'as su bosu ir Bonham su būgnais. "For Your Life" man yra chrestomatinis pavyzdys, kuriuo savo aplinkiniams demonstruoju, koks subtilus gali būti sunkusis rokas ir skirtis nuo visokio AC/DC šlamšto. "Candy Store Rock" turi labai savotišką skambesį taip pat. "Achilles Last Stand" yra nediskutuotinai viena geriausių Led Zeppelin dainų ir bent dėl vieno dalyko sutinku su daugeliu fanų. "Tea For One", nors daugelis laiko per daug ištempta bliuzine daina, aš ją dievinu, taip dievinu, kad nepajaučiu prabėgančių 9 minučių. Tai tiesiog epinis, neprilygstamas albumas, neabejotinai vertas mano kolekcijos.

P.S. "Presence" albumo čia yra deluxe (2CD) versija. 2 diske yra kai kurių dainų alternatyvios versijos, tie vadinami reference mix'ai, kuriuos irgi įdomu paklausyti, ir instrumentinis kūrinys 10 Ribs & All/Carrot Pod Pod, kuris irgi savotiškai įdomus. Kaip tik šiuo disku dabar mėgaujuos per savo puikų muzikinį centrą.


Taigi, jau greitai grįšiu su dar viena ar keliomis porcijomis diskų, kai tik juos gausiu {#}


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Very_crazy_enough
2016 m. lapkričio 8 d. 12:02:03
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Pat Metheny, Moody Blues, Chris Isaak ir Roxy Music/Bryan Ferry pilnas diskų diskografijas.


____________________
If you understood everything I said, you'd be me (Miles Davis)
Atsakyti
Kogqr
2016 m. spalio 28 d. 19:48:46
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Turiu CD

1. The Beatles - Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band (1967)

2. The Who - Tommy (1969)

3. Michael Jackson - Off The Wall (1979)

4. Queen - The Works (1984)

5. Queen - A Kind Of Magic (1986)

6. Michael Jackson - Bad (1987)

7. Guns N' Roses - Appetite For Destruction (1987)

8. Queen - The Miracle (1989)

9. U2 - Achtung Baby (1991)

10. Mariah Carey - Music Box (1993)

11. Nirvana - MTV Unplugged In New York (1994)

12. U2 - All That You Can't Leave Behind (2000)

13. Scorpions - Acoustica (2001)

14. Scorpions - Comeblack (2011)


Atsakyti
einaras13
2016 m. spalio 28 d. 16:51:19
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

6 nauji pirkiniai:

1. Anekdoten — Until All The Ghosts Are Gone (2015, progressive/post rock). Anekdoten yra tokia keista grupė, kad jos visi albumai nuostabus ir neina išsirinkti kiečiausio. Bet paskutinysis jų darbas tikrai vertas mano kolekcijos, labai progresyvus darbas, gal net pats progresyviausias.

2. Devin Townsend Project — Transcendence (2016, progressive metal). Labai stiprus albumas iš Townsend'o. Jo nesu pernelyg klausęs, bet naujasis jo darbas sužavėjo iki tokio lygio, kad nusprendžiau įsigyti.

3. Van der Graaf Generator — Do Not Disturb (2016, progressive/art rock). Mano nuomone, stipriausias ir ekscentriškiausias šitų nesenstančių progresyvistų kaip trijulės darbas. Vertas daugybės perklausų.

4. King Crimson — In The Court of the Crimson King (1969, progressive/jazz rock). Manau, komentarų nereikia. Kiekvieno progfano namuose privalo būti po vieną šito egzempliorių. Kaip relikvija ir stabas, prog'o kilmė ir centras.

5. King Crimson — Starless and Bible Black (1974, progressive/experimental rock). Vienas mėgstamiausių KC albumų. Įrašas skamba žiauriai gerai. Instrumentinis Fracture yra dieviškas gabalas, tokių vienetai...

6. Opeth — Sorceress (2016, progressive/hard rock). Opeth, patapę rokeriais, mane žiauriai intriguoja. Ir naujasis albumas taip pat žiauriai įdomus. Dar neapsisprendžiau, kaip aš jį apibūdinčiau Heritage ir Pale Communion kontekste, tačiau perklausų tikrai vertas darbas.

 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2016 m. vasario 17 d. 13:59:20
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Prasidedant metams, tradicija, kukliai pasipildau kolekciją.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Grace
2015 m. kovo 14 d. 16:49:37 2015-03-14 17:11:43
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Nedaug turiu {#}

Lietuviškos:

VHS {#} Foje filme "14"

CD Foje "Paveikslas"

CD Foje "Vilnius Kaunas Klaipėda" (su vieno iš grupės narių autografu)

CD Antis "Zuikis Pleibojus" (su Kaušpėdo autografu), o vat šitas CD visai nepatiko {#}{#}

CD Marijonas Mikutavičius "Lengvas būdas mesti klausytis"

 

Užsienietiškos:

CD Robbie Williams "Escapology" 

CD "Moulin Rouge" (muzika iš filmo) 

CD Bon Jovi "What About Now"

Bon Jovi "New Jersey" Super Deluxe Edition (2 CD+1 DVD)

  

 

 

 

 


____________________
Išėjus klausyt "šūdinų" dainų
Atsakyti
einaras13
2015 m. kovo 14 d. 15:32:18
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Trys nauji pirkiniai (ketvirto dar tebelaukiu):

1. Van der Graaf Generator - Merlin Atmos (išleistas 2015-02-02progressive experimental rock). Žvėriškai puikus koncertinis albumas. Kuo toliau, tuo labiau VdGG mėgstu kaip trijulę be saksofonisto. Turbūt geriausias jų koncertinis po epinio "Vital".

2. A Forest of Stars - Beware The Sword You Cannot See (išleistas 2015-02-27, black psychedelic metal). Kaip tik dabar šio klausau - panašu, kad šitas albumas irgi yra žvėriškai puikus. Platesnes nuomones pateiksiu komentaro arba recenzijos formatu, žiūrėsiu, kaip su laiku susiderėsiu.

3. Steven Wilson - Hand. Cannot. Erase. (išleistas 2015-02-27, progressive rock). Dar neklausiau (nes tik ką tik gavau), bet sprendžiant iš viršelio (kuris labai įdomus) - turėtų būt geras. Irgi kada nors pateiksiu savo nuomonę.

Dar tebelaukiu Van der Graaf Generator - Live at the Paradiso DVD (2009 metų leidimo, berods). Nesu matęs, tai pagalvojau, kad pats laikas būtų užsisakyti.

Štai tie trys jau turimi grožiai:


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
dadaopusnull
2014 m. spalio 27 d. 16:51:11 2014-10-27 18:02:53
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

,,,ehem, gal kas nors turit įrašų kasetėse? mainyčiau CD į MC


Atsakyti
p_ruta_
2014 m. spalio 24 d. 22:29:02
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Vinilinę plokštelę turiu Bon Jovi "New Jersey"DVD: Bon Jovi Greatest Hits. The ultimate video collection.CD:Antis "Baisiai džiugu"Metallica: "Forever gold"Arame "Ur e" (pastarasis Armėnijoje labai populiarus pop muzikos atlikėjas, kadangi turiu armėniško kraujo, tai buvo savotiška duoklė savo šaknims). Skamp "Deadly"Delfinai "Vėjas"Pastarosios 2 žilos paauglystės realiktas.


Atsakyti
kalipse
2014 m. liepos 13 d. 23:36:17 2014-07-13 23:37:29
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Vinilines ploksteles : 

The Beatles - A taste of honey 

The Beatles - Love songs (dvigubas) 

The Beatles - A hard day night

ABBA - The album

CD : 

Modern Talking - The best of 

Abba - More Abba gold 

Europe - The Final Countdown 

Europe - The Final Countdown The best of Europe (Dvigubas) 

Bon Jovi - Crush 

Bon Jovi - Have a nice day deluxe eddition 

DVD: 

ABBA In Japan 

Na ir Bon Jovi dvd is HAND deluxe eddition


Atsakyti
Puslapiai: 12
Į viršų
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2020 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Europe Europe
8,5

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

sanitex2 balsavo LT TOP 30
sanitex2 balsavo Music.lt TOP 40
proletaras balsavo Music.lt TOP 40
proletaras balsavo LT TOP 30
Sahja įvertino Down dainą Lifer - 1 balais
Sahja įvertino Atlas Sound - 4 balais
Sahja įvertino Local H - 2 balais
Sahja įvertino Josh T. Pearson - 3 balais
Sahja įvertino She & Him dainą This Girl's In Love With You - 5 balais
Sahja įvertino She & Him dainą Stay Awhile - 4 balais
  Daugiau

Pokalbių dėžutė

15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
07:11 - Alvydas1
Penktadienį išleistas Fish'o atsisveikinimo dvigubas albumas - gulbės giesmė, anot jo. Manęs nenuvylė, bene vienas geriausių jo diskografijoje.
20:20 - Silentist
Tik dabar atkreipiau, kad snd Bryan Ferry gimtadienis! 75. Va tai ilga karjera. Nuo beveik 1970 muzikuoja. Iki dabar. Mėgstu nuo kokiu 1995-uju. Geriausia daina, slave2love. Roxy Music-oh yeah
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
17:56 - Silentist
beje, aš neneigiu jog nesu hetero/homoseksual, bet gražiausi bisexual vyrai iš istorijos: Aleksandras Didis, Cary Grant, Marlonas Brando. Moterys: Fergie, Madison Young, Angelina Jolie
16:24 - Silentist
Wikipedia ismeta gal 246 tokio stiliaus atlikėjus, iš kurių legendinių legendų.. mažoka!
15:58 - Silentist
ABBA, tiktų biseksualams, taipogi Richie e poverri. Kokia dar bisexual grupė ar atlikėjai?
15:55 - Silentist
Kodėl tiek daug muzikos susijusios su mirtimi, ir tiek mažai su gimimu? Kodėl tiek daug susijusios su seksu ar seksualumu, hetero-, homo-, trance. Kodėl tiek mažai tos vadinamosios biseksualiosios muzikos, kur instrumentinė ir niekur netaikoma, nei lįst p
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
14:23 - Sahja
šiaip tai manau,kad nebus,nors geriau ,kad būtų stebuklas ir jis būtų
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 45
  Iš viso užsiregistravę: 72816
  Naujausias narys: shpuntas
  Šiandien apsilankė: 22694
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook