Na, gal ir nepasakytum, jog jie muzikoje padarė kažkokią revoliuciją, tačiau jos kokybės tikrai nepaneigsi - kad ir koks žanras tai bebūtų (juk ir pop būna labai kokybiškas). Labai žavi tas jų optimistiškumas, profesionalumas, veržli energija, o ir muzikos melodingumas, subtilumas, grakštumas... Bet labiausiai - Liam Fray balsas. Užtenka pažiūrėti tą video "Why Are You Still with Him", ir viskas bus aišku be žodžių. Atrodo, kas ten ypatingo? Minimalus akompanimentas, paprasta aplinka, jokių balsą padailinančių kompiuterinių efektų (tokioje situacijoje ir išryškėja visi dainininko pajėgumai - arba silpnosios vietos), Liamas nesiplėšo, bandydamas "išlaužti" kažkokias neįtikėtinas natas keliuose diapazonuose. Bet jam nieko iš to ir nereikia. Ir jokių kitų priedų, kurie sustiprintų įspūdį - jokių įmantrių apdarų, makiažo, LED ekranų, lazerių ar konfeti. Nes jis skamba taip, kad net gniaužia gerklę... Štai čia ir yra tikrasis žmogaus talentas. Apie tokius sakoma - "balsas turi sielą". Tvirtas, vyriškas, išdidus, savimi pasitikintis balsas, bet jame jaučiamas ir skausmas, ir nostalgija, ir nepaprastas švelnumas. Fantastiška sintezė. O štai tame "Trying Too Hard to Score" video Liamas - vėl visai kitoks. Koks organiškumas ir aistra! FUCKING AMAZING. Tikra roko žvaigždė.
Na, kadangi aš visada užsikabliuoju ant vieno albumo/grupės ir jokia kita muzika aplink man nebeegzistuoja, tai Courteeners man gana naujas atradimas Man labiausiai ir patinka, kad jie nemėgina nieko išlaužti, jokių teatrų ar cirkų ant scenos. Tik muzika ir tikros emocijos, o ne kažkoks maskaradas. To šiais laikais itin pasigendu. Negaliu žiūrėt, kai skėryčiavimusi, šokiais ir skudurais mėginama paslėpti varganą muzikinį talentą, tiksliau sakant, jo nebūvimą. Kažkaip nelabai turiu prie ko prikibt. Sąlyginai jauna grupė, talento daug, manau, nustebins dar. Revoliucijos gal ir nesukėlė, bet sceną sudrebino. O kuo viskas baigsis - pamatysim ateity. Šiaip...Nirvana užlenkė savo paprasta muzika tuos glamūrinius rokerius, kuriem tik šukuosenikės ir berūpėjo, ką čia žinosi, kaip su šitais bus
Išties nuostabus šviežaus oro gūsis. Kuo daugiau klausau, tuo labiau patinka.
Na, gal ir nepasakytum, jog jie muzikoje padarė kažkokią revoliuciją, tačiau jos kokybės tikrai nepaneigsi - kad ir koks žanras tai bebūtų (juk ir pop būna labai kokybiškas). Labai žavi tas jų optimistiškumas, profesionalumas, veržli energija, o ir muzikos melodingumas, subtilumas, grakštumas... Bet labiausiai - Liam Fray balsas. Užtenka pažiūrėti tą video "Why Are You Still with Him", ir viskas bus aišku be žodžių. Atrodo, kas ten ypatingo? Minimalus akompanimentas, paprasta aplinka, jokių balsą padailinančių kompiuterinių efektų (tokioje situacijoje ir išryškėja visi dainininko pajėgumai - arba silpnosios vietos), Liamas nesiplėšo, bandydamas "išlaužti" kažkokias neįtikėtinas natas keliuose diapazonuose. Bet jam nieko iš to ir nereikia. Ir jokių kitų priedų, kurie sustiprintų įspūdį - jokių įmantrių apdarų, makiažo, LED ekranų, lazerių ar konfeti. Nes jis skamba taip, kad net gniaužia gerklę... Štai čia ir yra tikrasis žmogaus talentas. Apie tokius sakoma - "balsas turi sielą". Tvirtas, vyriškas, išdidus, savimi pasitikintis balsas, bet jame jaučiamas ir skausmas, ir nostalgija, ir nepaprastas švelnumas. Fantastiška sintezė. O štai tame "Trying Too Hard to Score" video Liamas - vėl visai kitoks. Koks organiškumas ir aistra! FUCKING AMAZING. Tikra roko žvaigždė.
Tai, kad ši grupė Lietuvoje praktiškai nežinoma, visai nieko nesako apie jos kuriamos muzikos kokybę. Jos dainos varijuoja tarp šiurkštoko ir uraganiško, bet išieškoto skambesio indie rock/post punk (su aiškia rokenrolo įtaka), šiuolaikinio New Wave iki beveik euro pop - ir niekas iš to neskamba vienodai ar nuobodžiai. Nors galbūt labiausiai norėtųsi išskirti jų balades, tokias kaip "Cameo Brooch", "Marquee" ar "Lullaby". Debiutinį Courteeners albumą ''St. Jude'' gali klausytis tie, kuriems patinka The Libertines, Arctic Monkeys ar Franz Ferdinand, vėlesniąją kūrybą - Editors ar Hurts, o gal ir A-ha su Pet Shop Boys (labai panašu nėra, bet tas jų uplifting disco-rock kažkiek susišaukia). O balades (kurios šiame grotuve eina kas trečia) - tiesiog visi, kurie vertina kokybišką muziką ir gerą dainavimą (kas roko muzikoje, atrodo, itin reta). Liam Fray balsas - ne tik labai gražus, bet ir universalus: tose energingose roko dainose - labai veržlus ir audringas, o baladėse spinduliuoja tikrą sielos ramybę ir pasitikėjimą. Tvirtas, vyriškas, bet kartu ir švelnus. Tiesiog klasiškas (Vocalist/guitarist Liam Fray has a soaring, excellent voice, but more importantly his voice is very distinctive). Jei jis norėtų, tai gal netgi galėtų būti "crooneris" ar dainuojantis poetas (beje, kai kurie akustiniai jo pasirodymai tą ir primena).
Trumpai tariant: puikus balsas + kokybė + profesionalumas + energija + romantika = The Courteeners!
Kai kurie linkę verkšlenti, jog šiais laikais nebėra kokybiškos muzikos. O, jos tikrai yra - tereikia tik pasidomėti.
God bless the band! (eilutė iš "Not Nineteen Forever")
Iš tikro tai, talentas tik labiau atsiskleidžia su metais, o ne mažėja, nes susidaro didžiausias sukauptos patirties / įgūdžių koncentratas. Bet išties įdomu, kaip jie "ant tiek" gerai grojo, kad Dream Theater toli dar.
Rush irgi savo kai kuriuose koncertuose atlieka Moving Pictures ištisai. Bet Rush kaitalioja setlistą ir turi didelę jūrą gabalų rezerve... tokias varijuot mėgstančias grupes aš labai gerbiu.
Darosi populiaru muzikantams susirinkti ir gyvai sugroti tam tikrą albumą ištisai (Cavalera, the Gathering) arba štai BEAT prikelia King Crimson. Seniems fanams pasidžiaugti, naujiems - atrasti.
Tuo tarpu aš po Beat konco Osle. Aš nesu matęs tiek talento scenoje, nepaisant 72 metų vidurkio. Dream Theater netgi, sakyčiau, nowhere near tos ketveriukės. Ištaškė absoliučiai. Gal kada ilgesnį recenzinį žodį skelsiu šia tema.
Liepos 21-osios naktį Ukrainos nusipelniusi am artistui ir baleto „L ife Dance“ teatro solistui Ol eksandrui Garbarčukui sustojo širdis. Šokėjas, kuris kartu su dainininke Ruslana 2004 m. nušvietė „Eurovizijos“ sceną pergalingo jų pasirodymo metu, mirė nuo s
Paskutiniai du siūlymai (Illusion ir You Keep On Moving) labai panašūs, tokios atmosferiškai melancholiškos dainos. Abu kūriniai nuo seno pažįstami ir labai mano mėgstami.
Konditerijaus dienos dainų siūlymai pastaruoju metu mane nervina. Tik gerąja prasme. Nes primena apie daug puikios muzikos, kurią norisi perklausyti, bet nėra kada. Gabūt kada iš šių dienų pavyyks...
2013 m. liepos 2 d. 22:20:07
Na, kadangi aš visada užsikabliuoju ant vieno albumo/grupės ir jokia kita muzika aplink man nebeegzistuoja, tai Courteeners man gana naujas atradimas
Man labiausiai ir patinka, kad jie nemėgina nieko išlaužti, jokių teatrų ar cirkų ant scenos. Tik muzika ir tikros emocijos, o ne kažkoks maskaradas. To šiais laikais itin pasigendu. Negaliu žiūrėt, kai skėryčiavimusi, šokiais ir skudurais mėginama paslėpti varganą muzikinį talentą, tiksliau sakant, jo nebūvimą. Kažkaip nelabai turiu prie ko prikibt. Sąlyginai jauna grupė, talento daug, manau, nustebins dar. Revoliucijos gal ir nesukėlė, bet sceną sudrebino. O kuo viskas baigsis - pamatysim ateity. Šiaip...Nirvana užlenkė savo paprasta muzika tuos glamūrinius rokerius, kuriem tik šukuosenikės ir berūpėjo, ką čia žinosi, kaip su šitais bus
2013 m. liepos 2 d. 21:33:48
Na, gal ir nepasakytum, jog jie muzikoje padarė kažkokią revoliuciją, tačiau jos kokybės tikrai nepaneigsi - kad ir koks žanras tai bebūtų (juk ir pop būna labai kokybiškas). Labai žavi tas jų optimistiškumas, profesionalumas, veržli energija, o ir muzikos melodingumas, subtilumas, grakštumas... Bet labiausiai - Liam Fray balsas. Užtenka pažiūrėti tą video "Why Are You Still with Him", ir viskas bus aišku be žodžių. Atrodo, kas ten ypatingo? Minimalus akompanimentas, paprasta aplinka, jokių balsą padailinančių kompiuterinių efektų (tokioje situacijoje ir išryškėja visi dainininko pajėgumai - arba silpnosios vietos), Liamas nesiplėšo, bandydamas "išlaužti" kažkokias neįtikėtinas natas keliuose diapazonuose. Bet jam nieko iš to ir nereikia. Ir jokių kitų priedų, kurie sustiprintų įspūdį - jokių įmantrių apdarų, makiažo, LED ekranų, lazerių ar konfeti. Nes jis skamba taip, kad net gniaužia gerklę... Štai čia ir yra tikrasis žmogaus talentas. Apie tokius sakoma - "balsas turi sielą". Tvirtas, vyriškas, išdidus, savimi pasitikintis balsas, bet jame jaučiamas ir skausmas, ir nostalgija, ir nepaprastas švelnumas. Fantastiška sintezė. O štai tame "Trying Too Hard to Score" video Liamas - vėl visai kitoks. Koks organiškumas ir aistra! FUCKING AMAZING. Tikra roko žvaigždė.
2013 m. liepos 2 d. 16:12:04
Išties nuostabus šviežaus oro gūsis. Kuo daugiau klausau, tuo labiau patinka.
2013 m. liepos 1 d. 12:12:02
Tai, kad ši grupė Lietuvoje praktiškai nežinoma, visai nieko nesako apie jos kuriamos muzikos kokybę. Jos dainos varijuoja tarp šiurkštoko ir uraganiško, bet išieškoto skambesio indie rock/post punk (su aiškia rokenrolo įtaka), šiuolaikinio New Wave iki beveik euro pop - ir niekas iš to neskamba vienodai ar nuobodžiai. Nors galbūt labiausiai norėtųsi išskirti jų balades, tokias kaip "Cameo Brooch", "Marquee" ar "Lullaby". Debiutinį Courteeners albumą ''St. Jude'' gali klausytis tie, kuriems patinka The Libertines, Arctic Monkeys ar Franz Ferdinand, vėlesniąją kūrybą - Editors ar Hurts, o gal ir A-ha su Pet Shop Boys (labai panašu nėra, bet tas jų uplifting disco-rock kažkiek susišaukia). O balades (kurios šiame grotuve eina kas trečia) - tiesiog visi, kurie vertina kokybišką muziką ir gerą dainavimą (kas roko muzikoje, atrodo, itin reta). Liam Fray balsas - ne tik labai gražus, bet ir universalus: tose energingose roko dainose - labai veržlus ir audringas, o baladėse spinduliuoja tikrą sielos ramybę ir pasitikėjimą. Tvirtas, vyriškas, bet kartu ir švelnus. Tiesiog klasiškas (Vocalist/guitarist Liam Fray has a soaring, excellent voice, but more importantly his voice is very distinctive). Jei jis norėtų, tai gal netgi galėtų būti "crooneris" ar dainuojantis poetas (beje, kai kurie akustiniai jo pasirodymai tą ir primena).
Trumpai tariant: puikus balsas + kokybė + profesionalumas + energija + romantika = The Courteeners!
Kai kurie linkę verkšlenti, jog šiais laikais nebėra kokybiškos muzikos. O, jos tikrai yra - tereikia tik pasidomėti.
God bless the band! (eilutė iš "Not Nineteen Forever")