Tu teisu Einarai13, turbūt kaip kam. Bet dėkoju už įžvalgas - labai suintrigavo tavo pamastymai apie Once in a LIVEtime, bet suprantu, kad tam, kad pajausti visą jo klausymo kaifą, reikia dar gerokai pakrimsti DT ankstesnių darbų, o a6 kaip ir sakiau - dar tik prisijaukinau DT. Taigi manau, kad tuo ir užsiimsiu artimiausiu metu, atidėdamas Once in a LIVEtime kiek vėlesniam laikui.

Long live, man!

Kaip kam. Man Six Degrees of Inner Turbulence atrodo gan sudėtingas albumas ir aš jį prisijaukinau daug vėliau (realiai tik Falling into Infinity ir Octavarium aplenkia šį albumą prisijaukinimo laikotarpio ilgiu). Aš pradedančiajam siūlau pradėti nuo Images and Words arba Awake. Iš bėdos galima bandyti nuo Train of Thought, kuris man buvo pats pirmasis, netgi siūlau naujausiąjį Dream Theater, pradžiai visai tinka, bet dauguma DT fanų man pritars, kad su Six Degrees of Inner Turbulence yra problemų. Aišku, dabar jis patenka į mano mėgstamiausiųjų DT albumų trijulę (kartu su Train of Thought ir Metropolis Pt.2: Scenes from a Memory).

Pats aš didelių atradimų neturiu. Gal galima paminėti Dream Theater - Once in a LIVEtime - crazy albumas. Sherinian'as yra super duper klavišininkas (kaip ir Moore'as, kaip ir Rudess'as), bet kažkaip kūrybinė krizė DT ištiko, nesugebėjo greitai reabilituotis po Moore'o pasitraukimo. Na, Falling into Infinity yra žiauriai geras albumas, bet koncertinis Once in a LIVEtime yra toks albumas, kuriame dainas išgirsti iš visai kito kampo. Vien jau kai vidurį Peruvian Skies išgirsti Pink Floyd'ų Have a Cigar pagrindinį motyvą arba gale įmaišytą Metallicos Enter Sandman, tai supranti kūrybinio išsidirbinėjimo lygį (aišku, pati Peruvian Skies labiau primena Metallicos nei Dream Theater dainą dėl ekstremalaus Myung'o boso).

echolyn - i heard you listening yra naujas ir visai neblogas albumas, apie kurį vis volioju recenziją, bet niekaip nesuvolioju. Atpratau nuo kokybiškų recenzijų rašymo. Gal kelių dienų tarpe paviešinsiu savo kritiką, bet ta recenzija ir taip jau labai lėtai juda, todėl negaliu duoti jokios garantijos.

Na, nieks matau neieško ir neranda albumų, tai pats prieš save pasigirsiu - Dream Theater. Ne iš karto aš juos prisijaukinau, ne iš karto... Pradžioje suintrigavo, po to pasirodė per nelyg sofistikuoti, per daug preciziškai techniški. Bet ryžausi vėl prie jų grįžti ir jų albumas Six Degrees of Inner Turbulence naujai atvėrė akis į šią grupę.

Tai va, jei kas mėginsite prisijaukinti DT - bandykite nuo šito albumo https://play.spotify.com/album/4INFVEhhhnLiqNR4MVPaX8.

Neriu toliau...

štai jūsų dėmesiui dar 2 mano atradimai šįkart iš progroko glūdumos: Spock's Beard - Snow Part 2 (būtent part 2 kažkaip labiau susiklausė negu part 1): https://www.youtube.com/watch?v=3SOkEF7Ewsk ir New Trolls Concerto Grosso Trilogy Live, 2007: https://www.youtube.com/watch?v=2_6D4_ErYXQ 

Na, kaip pavyzdžiui toks mano atradimas: I'm Your Fan: The Songs of Leonard Cohen by... tiesa ten lengvas bardakėlis su pavadinimais, bet tai nekeičia juk esmės?

Žinote, būna tokie albumai, kuriuos netikėtai aptinki. Dažniausiai kokie nors rinkiniai - koveriai, remiksai, tribiūtai visokie ir pan. Tokie, kur net neįtariai jų egzistuojant. Jau kelintą kartą užsiraunu ant tokio albumo. Neabejoju, kad daugelis taip užsirauna. Pasidalinam?