Daina Metal Monster turi keistą savybę - ją klausant atrodo, jog vietomis įrašas prašoka, na, kaip kartais būna su CD, kai apsineša lazeriukas. Pasitikrinau įrašą kitoj vietoj - viskas taip pat. Visumoj, albumas tikrai avangardinis pagal metus. Vargonai ir Pinkfoydiškas sintezatorius skamba iš klumpių verčiančiai. Gitaros irgi turi puikių išpuolių.
Man itin patikusios dainos yra Simple Man - švelnus kūrinėlis su keista sintezatoriaus partija ir instrumentinis Gypsy Escape, kuris labiau art roko pranašas, kaip koks Emerson, Lake and Palmer improvizas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Čia įžvelgiu puikią alternatyvą ankstesniam perklausų -komentarų į išklausytą kūrinį atvejui. Žinoma, tokių specų, kaip Einaras, vargu ar daugiau kaip keli atsiras. Bet kelias teisingas. Tokiu principu veikia ir Ferrum Vartai, tik jie orientuojasi į naujienas. Einaras prisiekęs progrokeris-pionierius. Kasa šaknį, retai besidairydamas į žiedus ar net vaisius. Bet parašyti recenziją neturint šilto jausmo širdy tam, apie ką rašai, rizikuoji būti velniškai šališkas ir nenuoširdus. Lieptų man kas nors parašyti recenziją Akon, Xzibit ar net Pitbull albumui... priskiesčiau nebūtų dalykų, kad tai, tipo, nevirškinamas produktas, ar panašiai. Rašant reikia, kaip minimui, kad subjektas nusimanytų apie objektą.
Šis Einaro opusas pranoksta visus jo ankstesnius darbus toje sferoje. Jis, nelyg Pied Piper iš Hamelino vilioja savo rašiniais atrasti prog roko stebuklingąjį pasaulį. Tas pasaulis nemažiau stebuklingas, nei tas, į kurį pateko Alisa. Taigi, sveiki atvykę į stebuklingajį Artūro Brauno Pasaulį - į Galaktikos Zooosodą.
Pakeičiau recenzijos struktūrą - vietoj atskirų dainų vertinimą pradėjau vertinti albumą kaip visumą, retai išskirstydamas pagal dainas, bet esminis vertinimas vyksta pagal tam tikrus penkis kriterijus, kurie yra paryškinti. Formulė bendram balui taip pat naujas dalykas, bet balas nieko nepasako apie albumą, tik pasižaidimas skaičiais. Dėl šių priežasčių recenzija gali atrodyti geresnė už visas buvusias. Be to, daugiau dėmesio pradėjau skirti ir tekstui.
Taip, aš galbūt prisiekęs progrokeris-pionierius, bet vis ta kryptis gali pasikeisti. Ne kartą esu bandęs rašyti apie kitą stilių, bet ta bjauri problema - kol nesuprasi objekto, apie kurį rašai, tol ir recenzijos apie juos bus silpnos.
Bet kuriuo atveju, gaila, kad music'o aktyvumas labai susilpnėjęs, recenzentai ir apžvalgininkai vos keli, o potencialių ir nuolatinių skaitytojų - vos kelios dešimtis ir dar nežinia kiek nesiregistravusių.
Vis dėlto, dėkoju už pagyrimą.
P.S. Dėkoju tam, kas paredagavo tekstą ir pamėtėjo man idėją rengti recenzijas naujienų skiltyje.
Čia įžvelgiu puikią alternatyvą ankstesniam perklausų -komentarų į išklausytą kūrinį atvejui. Žinoma, tokių specų, kaip Einaras, vargu ar daugiau kaip keli atsiras. Bet kelias teisingas. Tokiu principu veikia ir Ferrum Vartai, tik jie orientuojasi į naujienas. Einaras prisiekęs progrokeris-pionierius. Kasa šaknį, retai besidairydamas į žiedus ar net vaisius. Bet parašyti recenziją neturint šilto jausmo širdy tam, apie ką rašai, rizikuoji būti velniškai šališkas ir nenuoširdus. Lieptų man kas nors parašyti recenziją Akon, Xzibit ar net Pitbull albumui... priskiesčiau nebūtų dalykų, kad tai, tipo, nevirškinamas produktas, ar panašiai. Rašant reikia, kaip minimui, kad subjektas nusimanytų apie objektą.
Šis Einaro opusas pranoksta visus jo ankstesnius darbus toje sferoje. Jis, nelyg Pied Piper iš Hamelino vilioja savo rašiniais atrasti prog roko stebuklingąjį pasaulį. Tas pasaulis nemažiau stebuklingas, nei tas, į kurį pateko Alisa. Taigi, sveiki atvykę į stebuklingajį Artūro Brauno Pasaulį - į Galaktikos Zooosodą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
Jau kuris laikas nebebalsuoju LT top 30, nes negaliu išrinkti 10 variantų, o balsuoti už beleką nenoriu. Lietuviai nesukuria tiek gerų dainų, o jei ir sukuria tai čia nepatenka. Siūlau mažinti iki 5 pasirinkimų
2014 m. birželio 29 d. 15:38:57
Daina Metal Monster turi keistą savybę - ją klausant atrodo, jog vietomis įrašas prašoka, na, kaip kartais būna su CD, kai apsineša lazeriukas. Pasitikrinau įrašą kitoj vietoj - viskas taip pat. Visumoj, albumas tikrai avangardinis pagal metus. Vargonai ir Pinkfoydiškas sintezatorius skamba iš klumpių verčiančiai. Gitaros irgi turi puikių išpuolių.
Man itin patikusios dainos yra Simple Man - švelnus kūrinėlis su keista sintezatoriaus partija ir instrumentinis Gypsy Escape, kuris labiau art roko pranašas, kaip koks Emerson, Lake and Palmer improvizas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. birželio 28 d. 20:51:34
Pakeičiau recenzijos struktūrą - vietoj atskirų dainų vertinimą pradėjau vertinti albumą kaip visumą, retai išskirstydamas pagal dainas, bet esminis vertinimas vyksta pagal tam tikrus penkis kriterijus, kurie yra paryškinti. Formulė bendram balui taip pat naujas dalykas, bet balas nieko nepasako apie albumą, tik pasižaidimas skaičiais. Dėl šių priežasčių recenzija gali atrodyti geresnė už visas buvusias. Be to, daugiau dėmesio pradėjau skirti ir tekstui.
Taip, aš galbūt prisiekęs progrokeris-pionierius, bet vis ta kryptis gali pasikeisti. Ne kartą esu bandęs rašyti apie kitą stilių, bet ta bjauri problema - kol nesuprasi objekto, apie kurį rašai, tol ir recenzijos apie juos bus silpnos.
Bet kuriuo atveju, gaila, kad music'o aktyvumas labai susilpnėjęs, recenzentai ir apžvalgininkai vos keli, o potencialių ir nuolatinių skaitytojų - vos kelios dešimtis ir dar nežinia kiek nesiregistravusių.
Vis dėlto, dėkoju už pagyrimą.
P.S. Dėkoju tam, kas paredagavo tekstą ir pamėtėjo man idėją rengti recenzijas naujienų skiltyje.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. birželio 28 d. 14:17:10
Čia įžvelgiu puikią alternatyvą ankstesniam perklausų -komentarų į išklausytą kūrinį atvejui. Žinoma, tokių specų, kaip Einaras, vargu ar daugiau kaip keli atsiras. Bet kelias teisingas. Tokiu principu veikia ir Ferrum Vartai, tik jie orientuojasi į naujienas. Einaras prisiekęs progrokeris-pionierius. Kasa šaknį, retai besidairydamas į žiedus ar net vaisius. Bet parašyti recenziją neturint šilto jausmo širdy tam, apie ką rašai, rizikuoji būti velniškai šališkas ir nenuoširdus. Lieptų man kas nors parašyti recenziją Akon, Xzibit ar net Pitbull albumui... priskiesčiau nebūtų dalykų, kad tai, tipo, nevirškinamas produktas, ar panašiai. Rašant reikia, kaip minimui, kad subjektas nusimanytų apie objektą.
Šis Einaro opusas pranoksta visus jo ankstesnius darbus toje sferoje. Jis, nelyg Pied Piper iš Hamelino vilioja savo rašiniais atrasti prog roko stebuklingąjį pasaulį. Tas pasaulis nemažiau stebuklingas, nei tas, į kurį pateko Alisa. Taigi, sveiki atvykę į stebuklingajį Artūro Brauno Pasaulį - į Galaktikos Zooosodą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly