Dar viena Dream Theater šeimos grupė Sons of Apollo bando atsiriekti dalį savo pyrago. Suburta exDT muzikantų klavišininko Šeriniano ir būgniniko Portnojaus logiškai turėtų tęsti Dream Theater muzikinį stilių. Tačiau Apolono Sūnų sudėtyje inkorporuoti hard roko ir roko muzikantai Bilis Šihanas (Sheehan), bendradarbiavęs su Steve Vai, David Lee Roth, Mr. Big, ir Jeff Scott Soto, dainavę s pas Ingvį Malmstyną ir trumpam vokalistu pabuvęs grupėje Journey, bei gitaristas Ronas Talas (Thal), grojęs su Asia, Guns‘N‘Roses, Lita Ford, nulėmė Sons of Apollo skambesį. Jis mano ausiai daug kur artimas Deep Purple ir Dio intonacijoms. Tas labiausiai pastebima grupės koncertiniame albume. Pirmasis albumas Psychotic Symphony, prodiusuotas Šriniano ir Portnojaus, artimas DT albumui Falling Into Infinity, jie ir dainų autoriai, todėl nieko nuostabaus. Bet jau ir tame yra vėlyvesnių Deep Purple užuominų, kad ir atidarančioje dainoje God of the Sun. Daina Signs of Time kvepia Kansas, nors gitaros darbe galima pajusti Korn būdingas solo pragrojimus, - keistas derinys. O instrumentalas Opus Maximus manau konkreti duoklė Kanzasams.
Šių metų albumas MMXX yra grupės bendras darbas, todėl jis dar toliau nuo DT. Progresyvus metalas Rush įtakoje prasiveržia dainoje Wither to Black. Aplamai vokalisto Soto balsas netinka progmetaliui, jis grynai hardrokinis. Kiek sėkmingas bus šis projektas, sunku spręsti. Gali būt, kad nebus ilgalaikis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
2020 m. gegužės 27 d. 09:00:22
Dar viena Dream Theater šeimos grupė Sons of Apollo bando atsiriekti dalį savo pyrago. Suburta exDT muzikantų klavišininko Šeriniano ir būgniniko Portnojaus logiškai turėtų tęsti Dream Theater muzikinį stilių. Tačiau Apolono Sūnų sudėtyje inkorporuoti hard roko ir roko muzikantai Bilis Šihanas (Sheehan), bendradarbiavęs su Steve Vai, David Lee Roth, Mr. Big, ir Jeff Scott Soto, dainavę s pas Ingvį Malmstyną ir trumpam vokalistu pabuvęs grupėje Journey, bei gitaristas Ronas Talas (Thal), grojęs su Asia, Guns‘N‘Roses, Lita Ford, nulėmė Sons of Apollo skambesį. Jis mano ausiai daug kur artimas Deep Purple ir Dio intonacijoms. Tas labiausiai pastebima grupės koncertiniame albume. Pirmasis albumas Psychotic Symphony, prodiusuotas Šriniano ir Portnojaus, artimas DT albumui Falling Into Infinity, jie ir dainų autoriai, todėl nieko nuostabaus. Bet jau ir tame yra vėlyvesnių Deep Purple užuominų, kad ir atidarančioje dainoje God of the Sun. Daina Signs of Time kvepia Kansas, nors gitaros darbe galima pajusti Korn būdingas solo pragrojimus, - keistas derinys. O instrumentalas Opus Maximus manau konkreti duoklė Kanzasams.
Šių metų albumas MMXX yra grupės bendras darbas, todėl jis dar toliau nuo DT. Progresyvus metalas Rush įtakoje prasiveržia dainoje Wither to Black. Aplamai vokalisto Soto balsas netinka progmetaliui, jis grynai hardrokinis. Kiek sėkmingas bus šis projektas, sunku spręsti. Gali būt, kad nebus ilgalaikis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly