Tai mirties, visų jos apraiškų, garbinimas. Jūsų dievai suka ratus aukštai, spirale nupikiruodami į apgailėtinos dvėselienos, kurią vadinate gyvenimu, duobę. Įtikinėjantys grifus atsiplėšti jūsų baimių už pažadč į geresnę mirtį. Jūs jau pūvate. Kiekvienas. Kanalizacijas kemša ne kas kitas, o skysta pliurzė mirusiųjų, kurių pakartotinai nenuramino giedro dangaus tuščios banalybės. Visa tai – puvimas. Vaje, kaip mes trypiame ir sukiojamės šokyje tarp viso to. Nesapnuojame apsimestinų šypsenų kol nešam jūsų negyvą svorį per gyvenimo cirką. Labdaros balius blogiau už mirtį. Tad maitėdos paukščiai dėsis šnabždą triukšmingai, pastūgaudami, kol ręs bevertes ateitis tarp šių kaulų...
Jei tai žmogaus gyvenimas, konkrečiai, jis baigtas. Užsibaigė. Tiesiog užsibaigė.
Mėgstu žaisti atviruose kapuose. Ropojančios būtybės kelia kumščius ir kaukia. Jaučiu, žemė užkemša man gerklę lygiai kaip kad vilktum balses per persisukusią sprogusią žarną; pakilti, tada suirti, tada išnykti. Priebalsės-kosmonautai springsta užvilkinti.
Grifai turi savo teises, būriuodami po nakties priedangą,
Ar spoksantys į jus akinančiame dienos spindesy.
Jie išles jūsų akis, tad nebus reikalo mirksėti ašarojant.
Viena pėda ne ten palyginant su šia praraja – jūs mažiausiai šešių pėdų gylyje.
Ar galit pajudinti kojų pirštus? Po šimts, eime.
Visą naikinantis atominis būgis palyginant su visa kas liko.
Jei oras išskris balionais, mums šakės.
Nebus per daug vieną atšaukti. Ląstelės yra ląstelės yra ląstelės... (cells)
Kol kas nieko nesiimam, kol surimuosiu tai su Hel (Hel yra senovės skandinavų mirusiųjų deivė ir požeminio pasaulio valdovė)
Tačiau esu tikras, kad visi turėsime nusimesti kiautą.
Tad paknopstom pro įvadines eilutes
Tad šokime vardan to fakto, kad kai tik nebegalėsime, mes būsime pasmerkti trokšti, kad būtume galėję.
Aš vis dar žaidžiu su lėlėmis – visais žmonių dievais
Nesileisiu būti jų stumdomas.
Mes buvom netoliese, aplinkui, greta
Laukdami savo progos apgyvendinti skyles žemėje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai
2019 m. sausio 18 d. 15:29:39
Šokio Sukiniai ties Praraja
Tai mirties, visų jos apraiškų, garbinimas. Jūsų dievai suka ratus aukštai, spirale nupikiruodami į apgailėtinos dvėselienos, kurią vadinate gyvenimu, duobę. Įtikinėjantys grifus atsiplėšti jūsų baimių už pažadč į geresnę mirtį. Jūs jau pūvate. Kiekvienas. Kanalizacijas kemša ne kas kitas, o skysta pliurzė mirusiųjų, kurių pakartotinai nenuramino giedro dangaus tuščios banalybės. Visa tai – puvimas. Vaje, kaip mes trypiame ir sukiojamės šokyje tarp viso to. Nesapnuojame apsimestinų šypsenų kol nešam jūsų negyvą svorį per gyvenimo cirką. Labdaros balius blogiau už mirtį. Tad maitėdos paukščiai dėsis šnabždą triukšmingai, pastūgaudami, kol ręs bevertes ateitis tarp šių kaulų...
Jei tai žmogaus gyvenimas, konkrečiai, jis baigtas. Užsibaigė. Tiesiog užsibaigė.
Mėgstu žaisti atviruose kapuose. Ropojančios būtybės kelia kumščius ir kaukia. Jaučiu, žemė užkemša man gerklę lygiai kaip kad vilktum balses per persisukusią sprogusią žarną; pakilti, tada suirti, tada išnykti. Priebalsės-kosmonautai springsta užvilkinti.
Grifai turi savo teises, būriuodami po nakties priedangą,
Ar spoksantys į jus akinančiame dienos spindesy.
Jie išles jūsų akis, tad nebus reikalo mirksėti ašarojant.
Viena pėda ne ten palyginant su šia praraja – jūs mažiausiai šešių pėdų gylyje.
Ar galit pajudinti kojų pirštus? Po šimts, eime.
Visą naikinantis atominis būgis palyginant su visa kas liko.
Jei oras išskris balionais, mums šakės.
Nebus per daug vieną atšaukti. Ląstelės yra ląstelės yra ląstelės... (cells)
Kol kas nieko nesiimam, kol surimuosiu tai su Hel (Hel yra senovės skandinavų mirusiųjų deivė ir požeminio pasaulio valdovė)
Tačiau esu tikras, kad visi turėsime nusimesti kiautą.
Tad paknopstom pro įvadines eilutes
Tad šokime vardan to fakto, kad kai tik nebegalėsime, mes būsime pasmerkti trokšti, kad būtume galėję.
Aš vis dar žaidžiu su lėlėmis – visais žmonių dievais
Nesileisiu būti jų stumdomas.
Mes buvom netoliese, aplinkui, greta
Laukdami savo progos apgyvendinti skyles žemėje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly