Pernai, tik išėjus Ghosts dvyniams, neįstengiau išklausyti nė poros kompozicijų - toks nūdas, kad net dantys gelia. Dabar gi, po įspūdingo NIN 2013 koncerto youtubė pakišo šį albumą, ir aš, iš dalies tingėdamas pakelti ranką ir paieškoti kažką kito, tiesiog snūduriavau ir klausiausi. Po kurio laiko mane užliejo tokia ramybė ir dvasinis komfortas, kad nieko nesiėmiau, o tiesiog leidausi nešamas šių be galo lėtų efemeriškų garsų. Tokios muzikos sprecialiai tikrai nesiklausyčiau, bet ji turi hipnotinę galią ir veikia kaip psichoterapija. Net nežinau, ar vertinti, o jei vertinti, tai kaip?
Beje, paskutinė kompozicija "Still Right Here" visgi pratrunka epizodiškai senu NIN būdu, net pašokau, taip netikėta po valandos meditacijos.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai
Einarui. Spotify, kiek pamenu, neleidžia paprastam vartotojui klausytis VISO albumo. Nepamenu, nes senokai moku. Nežinau, ar labai skiriu garso kokybę, bet kad negalėdavau klausytis albumų nemokamoj versijoj, prisimenu labai gerai.
2021 m. liepos 28 d. 21:10:32
Pernai, tik išėjus Ghosts dvyniams, neįstengiau išklausyti nė poros kompozicijų - toks nūdas, kad net dantys gelia. Dabar gi, po įspūdingo NIN 2013 koncerto youtubė pakišo šį albumą, ir aš, iš dalies tingėdamas pakelti ranką ir paieškoti kažką kito, tiesiog snūduriavau ir klausiausi. Po kurio laiko mane užliejo tokia ramybė ir dvasinis komfortas, kad nieko nesiėmiau, o tiesiog leidausi nešamas šių be galo lėtų efemeriškų garsų. Tokios muzikos sprecialiai tikrai nesiklausyčiau, bet ji turi hipnotinę galią ir veikia kaip psichoterapija. Net nežinau, ar vertinti, o jei vertinti, tai kaip?
Beje, paskutinė kompozicija "Still Right Here" visgi pratrunka epizodiškai senu NIN būdu, net pašokau, taip netikėta po valandos meditacijos.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly