New sound nėra new radical sound. Aš kabinuos prie žodžio radikalus (drastiškas). Kai grupė visiškai pakeičia savo stilių. Prisiminiau dar vieną, turbūt radikaliausią iš visų: Ulver - Themes From William Blake's The Marrriage of Heaven And Hell. Iš juodmetalio į elektroninę alternatyvą.
Kad visuose tavo tope esančiuose albumuose kažkoks pokytis nuo įprasto stiliaus buvo, visiškai neneigiu. Tiesiog jis nėra drastiškas. Nėra toks, kad suabejotum, ar čia tikrai ta pati grupė. U2 - Pop man vis dar skamba kaip U2, nors jis yra stilistiškai kažkiek kitoks nei jo pirmtakai. Queen - The Game, nepaisant kiek popsavų ritmenbliuzinių motyvų albume, vis dar yra kvyniškas. O pavyzdžiui, The Yes Album net nežinau, ar kažkuo skiriasi nuo Time And A Word savo stilistika ir forma. Nes yra tas pats žiupsnelis psichodelikos, tiesiog aranžuotės kiečiau atidirbtos ir išplėtotos.
Bet ignoruojant tą "radikalumą", tope tikrai užfiksuota neblogų momentų. The Who - Tommy jei ne muzikaliai, tai bent jau konceptualiai buvo labai inovatyvus albumas. Talk Talk - The Colour of Spring žymėjo Talk Talk posūkį iš klasikinio 80-ųjų synthpop'o į truputį eksperimentiškesnes formas (pvz, man artima progfanų bendruomenė Talk Talk vėlesniems albumams kabina progressive pop etiketę). Bet vėlgi, The Colour of Spring žymėjo labiau laipsnišką kitimą nei radikalų, nes Spirit of Eden tuo aspektu yra dar drąsesnis albumas. Kate Bush - The Dreaming yra vėlgi, drąsus, iššūkingas albumas. Ir t.t.
Radikaliai kitokie? Nu didžioji dauguma iš šitų albumų mes jokiu radikaliu kitoniškumu nekvepia. Metallicos Load buvo gan radikalus posūkis, King Crimson - Discipline taipogi. Genesis paminėti trys albumai buvo labai laipsniškas kitimas, jokio radikalumo. Technical Ecstasy - tiesiog Black Sabbath laisvesnėje formoje. Kad apskritai radikalus pokytis yra gan egzotiškas reiškinys. Opeth - Heritage, Devin Townsend Project - Ki yra du pavyzdžiai, kuriuos dar sugalvoju, bet tai viskas.
o tai kas tada new sound? kiek grupė tada turėtų pakreipti savo kursą...
o Opeth - Heritage. klausiau - išties užskaitau
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)
Radikaliai kitokie? Nu didžioji dauguma iš šitų albumų mes jokiu radikaliu kitoniškumu nekvepia. Metallicos Load buvo gan radikalus posūkis, King Crimson - Discipline taipogi. Genesis paminėti trys albumai buvo labai laipsniškas kitimas, jokio radikalumo. Technical Ecstasy - tiesiog Black Sabbath laisvesnėje formoje. Kad apskritai radikalus pokytis yra gan egzotiškas reiškinys. Opeth - Heritage, Devin Townsend Project - Ki yra du pavyzdžiai, kuriuos dar sugalvoju, bet tai viskas.
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
2021 m. kovo 13 d. 14:33:18
New sound nėra new radical sound. Aš kabinuos prie žodžio radikalus (drastiškas). Kai grupė visiškai pakeičia savo stilių. Prisiminiau dar vieną, turbūt radikaliausią iš visų: Ulver - Themes From William Blake's The Marrriage of Heaven And Hell. Iš juodmetalio į elektroninę alternatyvą.
Kad visuose tavo tope esančiuose albumuose kažkoks pokytis nuo įprasto stiliaus buvo, visiškai neneigiu. Tiesiog jis nėra drastiškas. Nėra toks, kad suabejotum, ar čia tikrai ta pati grupė. U2 - Pop man vis dar skamba kaip U2, nors jis yra stilistiškai kažkiek kitoks nei jo pirmtakai. Queen - The Game, nepaisant kiek popsavų ritmenbliuzinių motyvų albume, vis dar yra kvyniškas. O pavyzdžiui, The Yes Album net nežinau, ar kažkuo skiriasi nuo Time And A Word savo stilistika ir forma. Nes yra tas pats žiupsnelis psichodelikos, tiesiog aranžuotės kiečiau atidirbtos ir išplėtotos.
Bet ignoruojant tą "radikalumą", tope tikrai užfiksuota neblogų momentų. The Who - Tommy jei ne muzikaliai, tai bent jau konceptualiai buvo labai inovatyvus albumas. Talk Talk - The Colour of Spring žymėjo Talk Talk posūkį iš klasikinio 80-ųjų synthpop'o į truputį eksperimentiškesnes formas (pvz, man artima progfanų bendruomenė Talk Talk vėlesniems albumams kabina progressive pop etiketę). Bet vėlgi, The Colour of Spring žymėjo labiau laipsnišką kitimą nei radikalų, nes Spirit of Eden tuo aspektu yra dar drąsesnis albumas. Kate Bush - The Dreaming yra vėlgi, drąsus, iššūkingas albumas. Ir t.t.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2021 m. kovo 13 d. 12:37:56
o tai kas tada new sound? kiek grupė tada turėtų pakreipti savo kursą...
o Opeth - Heritage. klausiau - išties užskaitau
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)
2021 m. kovo 12 d. 00:08:41
Radikaliai kitokie? Nu didžioji dauguma iš šitų albumų mes jokiu radikaliu kitoniškumu nekvepia. Metallicos Load buvo gan radikalus posūkis, King Crimson - Discipline taipogi. Genesis paminėti trys albumai buvo labai laipsniškas kitimas, jokio radikalumo. Technical Ecstasy - tiesiog Black Sabbath laisvesnėje formoje. Kad apskritai radikalus pokytis yra gan egzotiškas reiškinys. Opeth - Heritage, Devin Townsend Project - Ki yra du pavyzdžiai, kuriuos dar sugalvoju, bet tai viskas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas