Geriausia knyga kurią man teko skaityti tai Shusaku Endo "Tyla" čia daugiau istorinio žanro knyga tačiau ji užkabina tuo kad pasakojama apie krikščionių persekiojamą to metinėje Japonijoje ir norisi skaityti ją toliau šią knyga rekomenduočiau tiems kas domisi Japonijos istorija ir mėgsta įtempta siužetą

Haruki Murakami nerealus. Pirma jo knyga kurią perskaičiau buvo "Norvegų Giria". Labai įdomus efektas su ja... Kol skaičiau, vargu ar būčiau galėjus pasakyti, patinka man jinai ar ne, bet dabar, praėjus kuriam laikui, jau esu tikra kad TIKRAI patinka. Ir maždaug tas pats su kitom jo knygom kurias skaičiau ("Avies medžioklę" ir "Į Pietus nuo Sienos, į Vakarus nuo Saulės"). Iš tų trijų iš tikro "Norvegų giria" labiausiai ir sužavėjo, nežinau, gal dėl tų bitliškų muzikinių motyvų...

Be Harukio dar Ryu Murakamio "'69" skaičiau. Faina tokia, lengva ir kartu tokia graži, muzikali, nuoširdi ir paprasta...

Haruki Murakami "Avies medžioklė" - jėga.

geriausia ka esu skaites tai sita yamamoto tsunetomo-hagakure. Nereali knyga,Bushido kodeksas, pasakojimai apie senoves japonija, senoves samurajus ju paprocius, kaip elgtis gyvenime ir t.t, knygos neapipasakosi tiesiog reikia perskaityti.

Apmaudu, bet tik su Koji Suzuki ir Shoko Tendo kūryba, kol kas teko susipažinti...

dabar skaitau Takuan Soho - Nesupanciotas protas, labai gera knyga, su giliomis mintimis. Ju mastytojai labai ismintinga, patariu ir jums sia knyga paskaityti. Galbut patarimai pravers ir gyvenime

Neteko daug gillintis į japonų literatūrą, tačiau trijų autorių - Kobo Abe, Haruki Murakami ir Macumoto Seitio darbų teko skaityti, visų autorių kūriniai pakankamai skirtingi, o ir šiaip tiek autorių, tiek kūrinių skaityta per mažai, kad galėčiau ko nors vertas išvadas apie visos šalies literatūrą daryti

Kone didžiausią įspūdį paliko Kobo Abe "Moteris smėlynuose", išties puikiai ir įtaigiai atmosferą kurianti knyga. Rekomenduoju. Labai norėčiau kada nors perskaityti jo "Žmogus - dėžė" ar "Kengūros dienoraštį", bet šios knygos vis man nepakliūdavo į rankas tinkamu metu.
Macumoto Seitio (taip pavardė parašyta mano turimame leidime, vertime iš rusų kalbos; dar teko matyti variantus Matsumoto Seite arba Matsumoto Seicho) knygelę "Juodoji evangelija" radau namie tvarkydama knygų lentynas ir prisičiupau, patraukus pavadinimui ir viršeliui. Lūkesčių neišpildė ir kažkokio ypatingo įspūdžio ar minčių nepaliko, bet iš esmės tai pakankamai įdomus detektyvinio tipo romanas apie europiečių katalikų kunigų/misionierių mafiją Japonijoje
Kaip ir daugeliui, daugiausiai skaitytas japonų autorius - Haruki Murakami. Jo knygos įtraukiančios, išmoningos, pilnos fantazijos ir tuo pačiu lengvai skaitomos, kaip tik pats tas maloniam atsijungimui ir poilsiui nuo visko Tiesa, nemanau, kad pagal jį derėtų spręsti apie kitus šalies autorius. Iš Murakami skaitytos - Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas, Avies medžioklė, Norvegų giria, Prisukamo paukščio kronikos, čia chronologine skaitymo tvarka:} Didžiausią įspūdį paliko Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas, tiek dėl dviejų pasaulių persipynimo, tiek dėl įtaigaus jų abiejų atmosferos kūrimo, tiek dėl pačios kūrinio idėjos, tiek dėl nuolatinių diskursų į įvairias 'gyvenimiškas' temas, kad ir ilgiausio postringavimo (regis, visai ne vietoj; bet juk tokie pamintijimai paprastai ir kyla ne vietoje) apie tai, kaip svarbu išsirinkti tinkamą sofą man tai geriausia autoriaus knyga, bene vienintelė, kurią su malonumu skaityčiau dar kartą. Bet jau jaučiuosi pakankamai Murakami prisiskaičiusi, daugiau nebenoriu, bent kol kas. susipažinau ir užtenka.

dar teko perversti "Van Helsingo" manga ir dar kelias, kurių pavadinimų nepamenu

Tikriausiai kaip ir daugelis kitų, labiausiai esu susidūrusi su Haruki Murakami kūryba, kuri, beje, man paliko tikrai gerą įspūdį.
Kiek teko skaityti jo knygų, tai visuomet su manimi skaitant nutikdavo tas pats: skaitau skaitau, viskas, rodos, normalu, knyga kaip knyga. Bet tik perskaitau visą, ir tada tokia minčių--emocijų lavina užgriūva, kad ohoho. Bet tik tada, kai viskas jau perskaityta. :}
(spėju, kad vėl viską paaiškinau taip, kad supratau tik aš :-D )


Mm, haiku irgi gerai.
Tarp tų haiku, kur Vilniui skirti, irgi būna įdomių. Nežinau tiksliai, ko tikruosiuose japoniškuose haiku reikėtų ieškoti, bet esu tikra, kad ir kai kuriuose šituose lietuviškuosiuose yra kažko. Nes būna, kad perskaitai ir iškart prieš akis iškyla vaizdas to, kas aprašyta. Akyse pusė miesto gyvenimo, o žodžiuose - vos 17 skiemenų.
Magic. :-D

Negailestinga stebuklų šalis ir pasulio galas -liuks knyga, detektyvinė fantasmagorija. Įdomu, kas potekstėje? Gal čia buvo konkreti analogija?

Turiu tris Haruki Murakami knygas .
"Avies medžioklė"
"Dansu dansu dansu"
"Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas" .
Man patiko .
^^

beveik neskaitau japoniskos literaturos ir autoriu beveik nei vieno nezinau, bet manau kad tai nepaprastas menas - sutalpinti i 17 skiemenu poetiskai pasakyta gilia minti. kai kuriems ir knygos neuztenka...

Shusaku Endo knygą Tyla man patiko. tai tap Jasunaris Kavabata kuryba mane uyzkabino.

esu susipažinęs su dviem japonų autoriais: Haruki Murakami ir Riuniosiukė Agutagava. pirmasis šiuo metu man yra pats einamiausiais rašytojas, nors jo kūryboje japoniška tradicija persipynusi su vakarietiška(gal pastaroji net dominuoja), kaip ten bebūtų patinka man jis - atitinka visus mano gerai literatūrai keliamus reikalavimus. o Agutagava - tai japonų Kafka ir tuo viskas pasakyta, gaila kad lietuvių kalba tiek nedaug jo kūrybos tėra

Kol kas daugiausia skaičiau ir domėjausi Kobo Abė darbais. Labai geros knygos, įtraukiančios, verčiančios susimąstyti, įdomiai parašytos. O "Žmogus - dėžė" - man viena brangiausių ir geriausių knygų.

Iš japonų daugiausiai skaičiusi Haruki Murakami, taip pat šiek tiek Kobo Abe. Labai įdomi, specifine stilistika pasižyminti lietaratūra, įdomiausia, kaip vaiszduojamas ir suvokiamas žmogaus santykis su aplinka, spalvos, kvapai.

Skaičiau ne vien šių rašytojų knygas, bet ir dar keleto, kurių pavardžiu, deja, nepamenu. Taip pat įdomi japoniškos lieteratūros dalis - haiku. Trys eilutės, 17 skiemenų ir genialumas. Gaila, kad nemoku japoniškai, vertimai nelabai žavūs...

Koji suzuki meistras man.
Na dar Ūtos patinka.

na tai dalinkites mintimis, jeigu yra ko dalintis.
man pasirode cia kazkas yra isskirtinio toj visoj kulturoj, na ir literaturoj irgi.
tyciai dabar nieko is autoriu neisskirsiu kad jums butu laisve

o cia sis tas apie tai https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_li terature

gal atsiras gerbeju?
na zodziu bet kas apie tai bet kokios nuomones..