Esu netikintis, tų įsakymų net gerai neatsimenu. Bet manau, kad daugelis jų vienokia ar kitokia forma įeina į mano nuosavą sveiku protu paremtą moralės kodeksą. Todėl galima sakyti, kad netiesiogiai laikausi jų.

Manau, jog 10-ies sąrašiukas yra labai garsus ir naudingas tuo, kad apeliuoja į žmogaus sąžinę ir verčia jį/ją keistis. Kaip ir 7 deadly sins:
Godumas (Gobšumas)
Puikybė (Išdidumas)
Apsirijimas (Nesaikingumas valgant ar geriant)
Pavydas
Kerštas
Geismas (Palaidumas)
Tingumas (Tingėjimas)


Jos pačios iš savęs nieko nepriduoda, t.y. tikėjimas jomis / laikymasis ir vengimas jų, bet jos dažnai paaiškina priežastis, elementarias gyvenimiškas situacijas, veiksmus & atoveiksmius to pasekoje....

Pvz, kodėl nuo gero, pareigingo, darbštaus tėvo staiga nusisuka žmona ir visi jo užaugę vaikai. Kodėl nepriekaištingas žmogus praranda savo reputaciją (per tv prieš visą Lietuvą, pavyzdžiui), kodėl stiprūs, drąsūs, protingi tupia už grotų.

Pvz, sėdi žmogelis savo ofise, nieko nedaro. Dirba savo darbą, nieko neliečia, kas jam nepriklauso, išlaiko šeimą, susitinka su draugais, lygtai visai ir nieko viskas atrodo. Bet kas atsitinka, jei minėtas žmogelis nusprendžia, grubiai tariant, pasiimti kito žmogaus ar kitų žmogelių pinigus. Ši afera jam pavyksta, jis labiau savim pasitiki, džiugina artimuosius, draugus, save. Tuomet pasitikėdamas įvykdo aferą-2. Kas pasikeičia? O gi, nieko. Toliau džiugina save, kitus, daug nesirūpindamas. Bet kas gi įvyksta blogai tuomet, jei niekas jo nesustabdo?? Jo poreikiai padidėja: jis pripranta gaut jau žymiai daugiau, nei gali pasiūlyt duot, dirbt, stengtis. Kas dar blogai? Jo pasitikėjimas užsikabinus už aferos darosi didesnis, aferizmas auga.
Tuomet žmogelis, kad apgintų savo neliečiamybę, saugumą, autoritetą, reputaciją, turtą, pasitikėjimą savimi darant kažką negero, imasi bet kokių priemonių, kad tiesa neišaiškėtų: meluoja, keršija, vykdo kiaulystes, apgaudinėja jam lojalius asmenis, ar artimus žmones. Taip išauga visų 4 ar net 7 nuodėmių medis. Jis gali net netikėt Dievu, jis gali tikėt tiesa, ar atpildu, ar sąžine, ar atsakomybe, ar likimu. Tačiau šie dalykai, vienaip ar kitaip, veikia žmogaus pasaulį, jo vidų, jo santykius ir visą ateitį ar net materialinę gerovę.

pritariu.

kazin ar laikaus bent vieno.

Nesupratau del ko keistai pasijutai perskaicius mano komentara

o kokią tu čia dar prasmę įžvelgi?

Ta prasme?

taip keistai pasijaučiau kai perskaičiau tavo komentarą...

As taip pat dievu netikiu ir i baznycias nevaikstau. Beveik nesu pazeides tu istatymu bet tik del to kad pats sau to negaliu leisti.

Man atrodo kad tas dievas yra kazkokia zmoniu pramanyta nesamone. O jei jis yra (kad ir kaip abejociau) tai kam jis reikalingas jei jis nieko nedaro kai Afrikoj nekalti zmones mirsta del bado ir panasiai? Kvaila tiketi tom biblijos nesamonem.

ach... su tuo Dievu tai... neturiu ką pasakyti. Tik klausimas visiems: ar yra nors vienas žmogus pasauly, kuris visų jų laikytųsi? Tad aš ir neišimtis

tai čia gal tas ketvirtas tavo paminėtas ir paneigia tris prieš jį einančius, jei taip, voila, už išradingumą

Neturiu dievu, bet domiuosi skandinavu ir lietuviu mitologija.
Labai retai pasakau.
Sekmadieniais geriu.
Telefone prie mamos numerio parasyta 'Captain Obvious', o su tevu nesneku, nes jis manes negerbia, kodel as tureciau ji gerbti.
Megstu zudyti varles.
Kartais iseina, kad paleistuvauju.
Esu pavogus kai ka.
Kai yra reikalas, pameluoju, bet siaip, retai.
Geidziu svetimu vyru.
Geidziu svetimu turtu.

Fak mi seitan

Turiu tik vieną dievą, bet ko gero ne tą kuris paminėtas įsakymuose
Tariu Dievo vardą be reikalo.
Nešvenčiu sekmadienių.
stengiuosi gerbti savo tėvą ir motiną.
žudau.
paleistuvauju.
vagiu.
Kalbu netiesą.
Geidžiu svetimo vyro ir svetimos moters.
Geidžiu svetimo turto.


Taip išeina, kad tvirtai nesilaikau nei vieno. Bet stengiuosi laikytis

ne, net visų nežinau, ir išvis man ant religijos tai...
manau pakankamai kenčiu vien nuo to kad gyvenu kitoj kelio pusei prie bažnyčios

Čia geras: "Švari sąžinė - sklerozės nuopelnas", ar kažkaip panašiai, kaip sako Silentist.
Asmeniškai save laikau krikščioniu, tik tas tikėjimas išreikštas žavėjimusi bažnyčių architektūra bei bažnytine muzika (ta aukštesne, ne ta, kurią gieda mažų miestelių bažnyčiose).
Kas liečia likusius įstatymus - saikingai, proto ribose.

Nežinau aš jokių svarbiausių ar svarbesnių įsakymų ir nevedu sąžinės sąskaitų ar periodiškai dar ko nors panašaus. Bet šitas dešimt taisyklių rinkinukas kažkaip laikosi manęs, o ne aš jo.
Žiūrėkim, tarkim: tu apgausi kąnors, pameluosi, nutylėsi bijodamas atsako [išsuksi uodegą tam kartui]
Tu pavogsi kažką, atliuobsi sau, kas tau nepriklauso [tu būsi sotus ir patenkintas tam kartui]
Bet čia ir yra apsprendžiantis - tam kartui...
Tu patratinsi kaimyno žmoną ar išpilsi dažų ant naujos kaimyno mašinos, nepraeis tiek laiko, kad laimingai užsimirštum, "pertratins" tavo žmona visus kaimynus, o tavo mašiną išvis nudaigos. Čia yra l.geras pasakymas, kad kas neturi nieko "ant sąžinės", tam greičiausiai reik vaistų nuo amnezijos. O kuo daugiau guli "ant sąžinės", tuo sunkiau panešt, tuo su tuo sunkiau susitaikyti, susigyvent & stuff. Taigi protingi tie įstatymai, kas jų nesilaiko, tas niekur kitur nesideda i.e. labai jau ilgai & toli nepabėga nuo jų.

kai kada,priklauso nuo aplinkybiu ir situacijos =)

num nk nežudžiau, nk neapvogiau, jokia Jachve ar Buda netikiu D kas ten dar?ajj negeidžiu svetimo vyro... D kitų turto gal bišky pavydžiu, bet nelabai bet vat tikrai nešvenčiu sekamdienį, ir ta proga neinu į bažnyčią... wfeh...

Na nežudau, nevogiu, nepaleistuvauju... Ten kitų nepamenu, bet bent išdalies gaunas, kad laikaus.

taip