Diskusijos

0

Dar tik pradėjau klausyt šito albumo, bet kol kas negaliu išturėt garsiai nepastebėjus:
BET JIE SKAMBA KAŽKUO PANAŠIAI Į ALANIS MORISSETTE!
Tai nebūtinai yra blogai. Bet kol kas nuo kitų komentarų susilaikysiu, pakalbėsim vėliau;]

Del Our Solemn Hour pritariu - tikrai mane irgi "uzkabino". Truth Beneath The Rose... Is esmes gera kompozicija ir tekstas neblogas, bet vat man ji kiek per daug istesta.
Ta daina, apie kuria kalbejau yra Forgiven. Na, man ji tiesiog nuostabi savo lyriskumu ir angelisku Sharon balsu - visa melodija tiesiog uzburia. Aisku, tekstas irgi ne paskutinej vietoj.

Iron ir In The Middle Of The Night yra tos dainos, kurios geros, bet kazko truksta . O vat Demon's Fate priskyriau prie tu, kurios labiausiai nuvyle. Nezinau, nei teksto labai ispudingo neradau, nei kazkaip pati melodija suzavejo. Lyg ir energijos pilna, bet klausant tai tik nuobodulys aplanko .

Geras kaip skiriasi
Forgiven ir All I Need, man iš tų kelių, kurios visiškai jokios jausmo nesukėlė. Man asmeniškai iš HOE labiausiai patiko "Truth beneath the rose", "Our Solemn Hour", o kai sakei, kad viena geriausiu girdėtų dainų, tai pamaaniau, kad bus "The Heart of Everything", nes man ji nuostabi.
Iš naujojo tai irgi trys: Iron, In the middle of the night ir Demon`s Fate.

Bet tai dar kart įrodo, kad WT sugeba patenkinti įvairių skonių poreikius

"The Heart Of Everything" - Forgiven ir All I Need.
"The Unforgiving" - Shot In The Dark, Fire And Ice, Lost.

O šiaip dėl įdomumo, kurios, tavo nuomone, geriausios HOE ir Unforgiving dainos

Bent jau man tikrai prastos dainos "Unforgiving" albume buvo 3. "The Heart Of Everything" albume - vos 2, del to taip ir sakau. Tiesa, "The Heart Of Everything" turi tik 2 puikias dainas (is kuriu 1 turbut ivardinciau vienu geriausiu kada nors girdetu kuriniu), o "Unforgiving" tokiu dainu turi 3. Taigi, del to ir sakau, kad sie albumai man labai panasaus lygio. Bet tai tik mano nuomone. O del "Mother Earth" tai negaliu labai komentuoti, nes neanalizavau sio albumo, tik pora kartu esu perklauses, tai nelabai suzavejo.

Na kad ir kaip man patiktų naujieji albumai, bet Mother Earth, man asmeniškai, niekas neaplenks. Kartu su After Forever - Decipher, man jie yra kertiniai akmenys symphonic metal istorijoje. Tobulos kompozicijos. Pritariu dėl struktūros velniux, bet manyčiau Unforgiving turi mažiau fillerių, nei HOE.

Na, nezinau kaip galima nurasyti "The Silence Force". Mano nuomone, tai tikrai geriausias Within Temptation darbas is visu 5. I antra vieta statyciau naujaji "The Unforgiving" ir "The Heart Of Everything". Daug kartu perklausius ir isanalizavus reiketu pamineti, kad sie albumai turi viena labai bendra bruoza - po 2-3 nuostabias dainas, ant kuriu pastatytas visas albumas, keleta vidutinisku ir dar 2-3, kurios, na, tiesiog kiek gadina bendra vaizda. Bet tam ir yra prasukimo mygtukas , o pastaruju 7-8 metu WT aliktas darbas tikrai yra puikus ir sios grupes muzika tikrai tvirtai isisaknijusi mano "topuose" .

Pagaliau kažkas pritaria dėl Silent Force, nes žiūriu tiek fanų, tiek kritikų šis albumas visiškai nurašytas, nors man jis tikrai vienas geriausių Per paskutinius metus gal skonis pasikeitė ar kas, bet tiek Heart of Everything, tiek va naujasis pradėjo labai gerai skambėti

Che, tikrai nemaniau, kad norėsiu bandyti klausyti šio albumo, bet tavo recenzija taip smagiai parašyta, taip maloniai susiskaitė, kad išties smalsu pasidarė, klausysiu, žiūrėsiu Šiaip nesu ir niekad nebuvau Within Temptation gerbėja, tad įdomu, kaip jų naujas skambesys man susirodys. Nors iš jų repertuaro vertinu albumus Enter ir The Silent Force, va su Mother Earth ir ypač su The Heart Of Everything man bendrauti gerokai sunkiau - nekabina, nedžiugina. Nors turiu pripažinti, jų dainos parašytos išties gerai, net nepatinkančiuose albumuose girdėti tiek melodijos, tiek įdomios aranžuotės, pasistengia vis dėlto žmonės.

Pats supranti, kad recenzijoje neįmanoma visko apžvelgti. Kas liečia komercinę sėkmę, aš nesergu mainstreamo liga kaip tu, todėl tik užsiminiau ir tiek, man tai visiškai neaktualu, man esmė kaip skamba muzika, todėl ją ir akcentavau recenzijoje, o ne faktorius, kurie galėtų lemti komercinę sėkmę. Aukso viduriukas tai labiau prieinamas skambesys US rinkai, kaip kad minėtas 80-ųjų roko skambesys ir labiau alternatyviojo roko gitarų skambesį primenančios gitaros.

hm, naujausias WT albumas gali tapi ir komerciškai sėkmingiausiu, ar tai suderinama su tuo, kad jie išlaiko kertines simfoninio metalo savybes? kodėl liaudžiai tai turėtų rūpėti? kaip tada jiems pavyko taip sureguliuoti, randant aukso vidurį? tokio paaiškinimo iš apžvalgos dar norėjosi

Visiškai pritariu, nes Tiek "Where is the Edge" tiek "Faster", kurios buvo pristatytos atrodė blankiai ir lieka turbūt silpniausios albumo dainos, nors Faster vis labiau ir labiau kabina

Idomiu stiliumi cia viskas isdestyta, originaliai, tikrai idomu buvo skaityti . Is ivertinimu ir verdikto galima spresti, kad albumas paliko nebloga ispudi . Jeigu taip, reikia ir man kuo greiciau isgirsti visa naujausia WT kuryba.
P.S. Sakiau, kad per anksti daryti isvadas is vieno singlo

nu nežinau ''Shallow lfe'' man pasirodė ir tai įdomesnis