„Gnarls Barkley“ – tai bendras projektas, nors ir nebuvo pirmasis, pakėlęs prodiuserį Danger Mouse į britų topų viršūnes, tačiau pažymėjo jo, kaip hitus galinčio kurti žmogaus, debiutą. Mouse, kurio tikrasis vardas – Brian‘as Burton‘as – pirmą kartą muzikinį skonį turinčių klausytojų ausis užkabino tuomet, kai sumanė sumaišyti Jay Z albumo „The Black Album“ vokalines partijas su muzika, paimta iš legendinės roko grupės „Beatles“ disko „The White Album“. Taip gimė jo albumas „The Grey Album“, kuris, nors iš pradžių buvo leidybinės kompanijos ignoruojamas, pateko į grupių „Gorillaz“ bei „Blur“ lyderio Damon‘o Albarn‘o rankas ir gerokai jį sužavėjo. Jis nusprendė pasamdyti Burton‘ą, kad šis sukurti muzikinius ritmus antrajam „Gorillaz“ studijiniam albumui, „Demon Days“. Vos po metų, Danger Mouse vėl sugrįžo į topus su jau kitu bendru projektu, pavadintu „Gnarls Barkley“. Jo partneriu tapo dainininkas Cee-Lo Green‘as, solo atlikėjas ir buvęs Atlantos grupės „Goodie Mob“ narys. Jiedu būtent ir susitiko Atlantoje praėjusio dešimtmečio pabaigoje, kada ir pradėjo kartu įrašinėti – taip gimė bendras jų 2003-ųjų darbas „Ghetto Pop Life“. Duetas, kaip galėdamas, platino savo kūrybą, kol galiausiai vienas iš kūrinių, „Crazy“, susilaukė sėkmės internete, kur tapo itin paklausiu parsisiuntimo objektu. Galiausiai viskas atėjo iki to, kad daina pasiekė britų topo viršūnę ir aplinkybės tiesiog vertė išleisti visą albumą – diskas „St. Elsewhere“ taip pat užkopė iki pirmos topo pozicijos. Po poros savaičių albumas buvo išleistas ir Amerikos muzikos rinkoje.