|
|
|
|
|
Na, yra vienas dalykas, kurio tu negali prarasti
Tai - tas pasijautimas.
Tavo apatinės kelnės, marškinėliai, batai
Bet ne tas pasijautimas...
Gali išmesti jį per lietų
Gali pakelti jį kaip šuo
Gali sukapoti jį kaip seną negyvą medgalį
- Tu visada jį matysi
Kai atvyksti į miestą
Kai pakabinsi jį ant sienos
Niekada negalėsi nusiimti žemyn
Bet yra vienas dalykas, kurio tu negali prarasti
Tai - tas pasijautimas.
Gali tu paleisti laikrodį ir grandinę,
Bet ne tą pasijautimą...
Jis visada ateina ir suranda tave
Jis visada išgirsta tave verkiant
Aš duodu kirsti savo medinę koją
Ir prisiekiu savo stiklo akimi
Jis niekada nepaliks tavęs laisvai
To sunkiau atsikratyti, nei tatuiruotės
Bet yra vienas dalykas, kurio tu negali prarasti
Tai - tas pasijautimas.
Gali numesti jį nuo tilto
Gali prarasti jį ugnyje
Gali palikti jį prie altoriaus
Bet jis bus melagis
Gali nukristi gatvėje
Gali palikt jį bėdoje
Na, sakai, kad tai - evangelija
Bet aš žinau, kad tai tik bažnyčia.
Ir yra vienas dalykas, kurio tu negali prarasti
Tai - tas pasijautimas.
|