Mes visi pamiršom kas esam
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2006m. Gruodžio 4d. 23:00
|
|
Dangus apsiniaukė,
Prapliupo drumzlinas lietus,
Šaltis sutraukė kaulus,
Tolyje išgirdau šūvius, sprogimus,
Mirties atbalsius garsius...
Minia aplinkui mane bėga, lekia...
O aš ramiai einu...
Aš žmogus, bet dabar aš niekas,
Už mane stipresnės kulkos,
Kruvinas metalo sniegas...
Dabar aš viso to dalis..
Mes vienas vienetas,
Pilka realybės masė..
Išblukęs popieriaus lapas.
Mes visi pamiršom kas esam.
Karas, badas, maras –trys apokalipsės raiteliai nusileido į žemę..
Naikina individualumą, mūsų mintys žlunga..
Sielose audra, ašaros...
Jausmų bangos sulūžta..
Ir ašaros išsprūsta...
Upeliu prateka, krauju pasrūva,
Ir aš tampu gyvuliu, bėgančiu nuo savęs ir kitų..
Savo jausmų nepaisančiu..
Agresyvumo kulkom šaudančiu..
Už nugaros juodi dūmai pakyla..
Batų padų guma susvyla..
Šovė, nepataikė..
Man naują viltį gyvent suteikė.
Bet krauju srūva širdis,
Nes nebepažįstu savęs, žmonių..
Stichijose įstringu,
ŽEMĖ- kapai laukų,
AŠAROS – vandenynas jausmų..
ORAS-paskutinis alsavimas iš vidaus,
Ir UGNIS- paleistas šūvis, atėmęs jausmus...
Sužlugdęs gyvenimus...
Aš sustojau..
Ėmiau rėkti ir mano jausmų bangos nugalėjo karo pyktį.
O tada ir aš kritau...
2006m. Gruodžio 4d. 23:00
|
2006 m. gruodžio 4 d.
2006 m. gruodžio 4 d.
2006 m. gruodžio 4 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.