Ateitis

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Vasario 28d. 14:27

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Įkvėpus oro vis dar pajuntu tą kvapą tyrą kur iš užterštos dienos išnyra
Glosto mano pojūčius ir įjungia tylą,
eilinį kartą saulė kyla vis po truputį tamsesnė ir šaltesnė laukianti pavasario gaivesnio mato jį kiekvieną:
Ir kompaniją linksmą ir benamį vieną
Mokslo tarną darantį projektą kaipgi nugalėti šiltnamio efektą
Čia ne banali tema, mūsų ateities pradžia
Ar tikrai gyventi nori geležiniame name nuo užnuodytos gamtos aptvertame
Netvarka pasaulyje šiame, visi lekia skuba semiasi žinias tik jų nepanaudoja nervais groja
Valdo, muša ir terorizuoja mindo švarią žolę neplautom savo kojom
Ta žolė simbolizuoja sunaikintą rojų, patys sugadinom jau neatstatysim
Gražią pabaigą tik filmuose išvysim nieko nedarysim
Tingim taupom laiką, gaila kad nematom saiko
Keičias taktika žaidimo ir taisyklės sunerimo, vėl praleidome geriausiąjį ėjimą
Laukiam kito, kito jau nebus, o vertybės mūsų žus, bet juk tai mums nesvarbu
Čia tokia karta, ypatinga tauta, dar nenugalėta bet nugalima per daug žiūrim į save
Mano babkės, mano žodis, mano norai ir ramybė – tai mūsų kasdienybė
Su pavydu lydim tuos, kurie naują kelią ruoš, savo siela jį papuoš
Stengiamės jiems sutrukdyt, norim protą jų valdyt
Vienetinių asmenybių taip lengvai nesunaikinsi, antrą kartą neatgimsi
Bet pažvelk nors kartą tiesai į akis – tavo širdies medžio žiedas tuoj nuvys
Jį ryklys baisus prarys, tau pagalbos atsakys
Dabar gerai tu gyveni, bet kas po metų, po kelių, mąstyk diena į priekį po velnių
Pakeisti daug ko negaliu nors norėčiau, bet jėgų tiek neturėčiau, o gal trūktų noro ir veiksmų
Lietus man bėga pro pirštus nejaugi ir mane spėjo jau apsėsti negera dvasia
Kuri atima galias kovoti su savim ir dėl savęs, manęs už tai nekęs
Kaip užburtas ratas sukasi aplink, vieną dieną jau einu aš gero kelio link
Ir tikiu šviesesne ateitim nebandau aš slėptis po kvailom išeitim
O rytoj tampu tokia pačia pilka žmonių mase kuri nieko neslepia nes slėpti ko neturi
Žmonių ydos matosi gerai, tad užkrėsti gali jos tikrai
Nėra daktaro paskelbti karantino, daktaras užmigo prie taurelės vyno
Nėra slaugės gydančios ligas, slaugė šiandien švęs
Nėra tikinčios širdies, kenčia jos nuo to paties – ateizmo nevilties, argi jau nepagerės?
Jei tai būtų tik iliuzija ir miražas, iš spalvotų lankstinukų iškirptas koliažas
Tai nebūtų taip baisu, lengva juk daužyti spalvotus stiklus
Jei tikėtum patarle, kad nėra to blogio kuris neišeitų gerąją puse
Ir šventai tikėtum kiekvienu žodžiu, būtų jau išvis be išeičių
Nesakau kad viskas prarasta galutinai, mano žodžių per mažai
Kad pakeisčiau pasaulėžiūrą kitų aš savo principais tikiu ir bandau savo norą įgyvendinti tikrovėj
Žmonės atsakingi už save rūpinas dalia nustato sau veikimo taisykles
Per sunkus pasaulio mechanizmas, kad jį perprastų bet kas,
Aš tiktai prašau tavęs, nors minutei atsigręžk ir pasižiūrėk į savo siekimus
Nusiplėšk nuo savęs baimės apsiaustus, nusiauk netinkamus batus
Ir išmink sau basas naują kelią, nežiūrėk į šalį, pasikliauk tik savimi
Kad po to kiti galėtų džiaugtis tavimi
Išsirink sau tašką, jo link tempki visą savo naštą
Gal pavyks tau sulipdyti plytą su kuria geresnį pasaulį pastatysime!

2004m. Vasario 28d. 14:27

/ Mano kelias  2004 m. balandžio 9 d.   / Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.