„echolyn“ ne avangardistai, jų konstrukcijose vyrauja principas „vienas kūrinys = vienas tekstas = viena istorija = viena idėja“.

Čia, matyt, kalbėta apie kūrinio teminę struktūrą. Kas dėl muzikinio plano - čia jie ne tokie paprasti.

Dirstelėjau į kitus albumus - ten tas pats principas. Koncertinis "Stars and Gardens" apima ankstyvąjį grupės periodą, imtinai ir 2000-uosius. Čia jų muzika mano ausiai avangardistinė, daug sudėtingesnė nei aprašytasis albumas.

7 - reiškia gerai? Verta turėti progrokerio kolekcijoje?

Pirma albumo perklausa ištisai paliko man įspūdį, kurį vertinčiau labiau nei gerai, gerokai virš 8 balų. Dabar gi, klausantis Einaro pateiktų pavienių dainų, nebejaučiu to efekto, nebeįtraukia pasinerti su visa galva. Tačiau lygindamas su ankstesniu 2012 albumu, šį vertinčiau aukščiau. Man "i heard you listening" tolygesnis ir įmantresnis - nenoriu sakyti sudėtingesnis. Einaro 5 -tukas tinka ir man, tik Vanishing Sun nukėlus į 3 poziciją. Keista, bet Spotify klausytojai pirmenybę duoda nuobodokai atidarančiai dainai „Messenger of All‘s Right“. Gal todėl, kad ji pirma, ir nėra kur dėtis?

Su šia recenzija Einaras įžengė į aukščiausią lygmenį (profesionalumo), prilygdamas tokiam progarchives buvusiam adminui ir garbės recenzentui Bob McBeat (Easy Living). Neslėpsiu, jis mano mėgiamiausias. Žinoma, yra gerų recenzentų su šmaikščiu stiliumi, kuriuos skaityti lengva, bet jei nori susidaryti pilną vaizdą, rinkčiausi Einaro stiliaus darbą.

Aš asmeniškai šio darbo neįtraukčiau į progrokerio kolekciją, nebent ta kolekcija būtų verta atskiros patalpos, o ne kelių lentynų. Kažkaip man 2012-ųjų darbas atrodo panašios vertės naujajam ir nežinau, kuriam teikčiau pirmenybę. Su ankstesniuoju turiu ilgesnę pažintį, bet su šiuo turiu gilesnę pažintį. Kol kas dedu lygybės ženklą. 

„Messenger of All's Right“ geras vertinimas mane stebina, taip pat ir „Sound of Bees“ yra daugelio mėgstamas kūrinys, paskaitinėjus komentarus, o aš juos dedu į blankiausių kategoriją. Tuo tarpu „Once I Get Mine“ ar „Vanishing Sun“ yra recenzentų skalpuojami kūriniai. Dėl savo top5 - man pirmosios trys vietos beveik lygiavertės, tai surikiavau pagal nuotaiką, turbūt buvo teisingiau parašyti „1-3 vietas dalijasi“.

Esu dėkingas už pastebėjimus ir įvertinimą.

7 - reiškia gerai? Verta turėti progrokerio kolekcijoje?

Pirma albumo perklausa ištisai paliko man įspūdį, kurį vertinčiau labiau nei gerai, gerokai virš 8 balų. Dabar gi, klausantis Einaro pateiktų pavienių dainų, nebejaučiu to efekto, nebeįtraukia pasinerti su visa galva. Tačiau lygindamas su ankstesniu 2012 albumu, šį vertinčiau aukščiau. Man "i heard you listening" tolygesnis ir įmantresnis - nenoriu sakyti sudėtingesnis. Einaro 5 -tukas tinka ir man, tik Vanishing Sun nukėlus į 3 poziciją. Keista, bet Spotify klausytojai pirmenybę duoda nuobodokai atidarančiai dainai „Messenger of All‘s Right“. Gal todėl, kad ji pirma, ir nėra kur dėtis?

Su šia recenzija Einaras įžengė į aukščiausią lygmenį (profesionalumo), prilygdamas tokiam progarchives buvusiam adminui ir garbės recenzentui Bob McBeat (Easy Living). Neslėpsiu, jis mano mėgiamiausias. Žinoma, yra gerų recenzentų su šmaikščiu stiliumi, kuriuos skaityti lengva, bet jei nori susidaryti pilną vaizdą, rinkčiausi Einaro stiliaus darbą.