Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

einaras13


Einaras, 21
Kėdainiai
VIP narys
Paskutinį kartą matytas: Prieš 10 val.
Narys nuo: 2011-08-11
Reitingo taškai: 34040
 
Nuotaikos daina

Sukurtos diskusijos

Diskusijos RSS

Komentarai

Albumas:  Def Leppard - Hysteria
Pranešimo data:  2020-05-19 20:47:27


Def Leppard man 2011-aisiais skambėjo, tačiau 2020-ais man nebeskamba. Aš nebejaučiu kaifo klausytis šitos pompastiškos muzikos su perdėtais vokalais, sintetiniais ritmais ir ne pačiais originaliausiais gitarų rifais. Hysteria galbūt geriausias Def Leppard bandymas, tačiau čia lygiai taip pat yra silpnų dainų. Pour Some Sugar On Me yra tikrai bloga, neįdomi, nyki daina. Don't Shoot Shot Gun — neprisimenu tos dainos net ir po 5 albumo perklausų. Bet, kas man patinka, yra labai stiprių dainų. Love Bites ir Hysteria yra pavyzdžiai, kaip parašyti gerą hitą su vis besivystančia struktūra. Women, turbūt mano mėgstamiausia albumo daina — sunki, stipri, įdomi, daug netikėtų skambesio poslinkių turinti daina. Tačiau net ir Women dainoje labai jaučiasi, kad šis albumas kenčia nuo labai nykių mušamųjų, kurie nepastiprina gitarų stiprumo dainose. Bet Def Leppard ne pirma ir ne paskutinė grupė, kuri būgnininko trūkumą (taip, žinau, kas nutiko Def Leppard būgnininkui, esu apsišvietęs toje istorijoje) bando užkamšyti trankiom gitarom, bet tas ne itin pavyksta. Na ir Gods of War yra neseniai atrasta, puiki daina, turinti konceptualumo jausmą, stiprią mintį, kuri leido grupei laisviau ir originaliau pažvelgti į komponavimą iš muzikinės pusės ir gavosi šmotelis beveik progresyvaus roko vardo vertas. Tačiau kai kurios dainos visiškai per ilgos nuo grupės bandymo išplėsti, pompatizuoti dainą (Rocket, Love and Affection, netgi Hysteria galėtų būti minute trumpesnė). Animal, Excitable ir Armageddon It, gal net ir Run Riot turi savų momentų, tačiau visas dainų gerumas ir pasilieka tuose momentuose, nes posmas labai plokšti. Def Leppard moka rašyti priedainius, tačiau posmai yra gan nykūs.


Taigi, šis albumas nesugeba manęs įtikinti. Geras ir vykęs bandymas užkariauti pasaulį, tačiau techniškai, nėra labiausiai įkvepiantis albumas. 7 balai.

Albumas:  Green Carnation - Leaves of Yesteryear
Pranešimo data:  2020-05-17 18:05:34


Bendrai albumas skamba neblogai, tačiau gaila, kad naujo ir šviežio materialo yra nedaug, tik trys dainos. Žinoma, My Dark Reflections of Life and Death nauja versija skamba geriau nei originalas, švariau, įdomios muzikinės vingrybės geriau išryškėja (ypač tas jaučiasi pirmose minutėse, iki vokalui pasirodant). Tačiau tai nėra pats įspūdingiausias Green Carnation kūrinys. Solitude koveris gal ir visai neblogas, bet ir neįspūdingas - nei jis kažko naujo įneša į šią Black Sabbath dainą, nei jis praturtina šį albumą. O iš trijų naujųjų dainų man patinka dvi — Leaves of Yesteryear man niekas nepralenkia šiame albume. Pavyzdinė progmetalio daina, labai skambesiu apeliuojanti į Light of Day, Day of Darkness, tačiau mastai sumažinti ir daina kompaktiška, į ją telpa daug labai įvairių ir skanių momentų. Sentinels — stiprusis šio albumo numeris, pateikiantis galingų rifų. O vat su Hounds man nelabai pavyko susidraugauti — daina ilgesnė nei Leaves of Yesteryear, tačiau labiau ištęsta negu kad pasiūlanti kitimų ar kažkokių įdomesnių momentų. Na, bet jei 9-etu vertinsim naująjį materialą ir 8-etu senų dainų perdirbinius, gausime 8,5 balo. Apvalinu iki 9-eto, nes tai visgi ilgai lauktas sugrįžimas ir negali pasakyti, kad nuvylęs sugrįžimas. Tiesiog jei Solitude išmestume ir vietoj to įdėtume kažką tokio kaip Sentinels, albumas iškart šoktų į viršų mano akyse.  

Diskusijos:  trumpiausios dainos
Pranešimo data:  2020-05-14 15:50:01


Na, čia tavo problema. Formaliai "You Suffer?" yra daina ir kuo puikiausiai tinka į diskusijos temą. 

Diskusijos:  trumpiausios dainos
Pranešimo data:  2020-05-14 15:36:14


Čia be konkurencijos laimi Napalm Death - You Suffer. Didžiausias energijos tankis 1,316 s trukmėje. 


Daina:  Def Leppard - Gods of war
Pranešimo data:  2020-05-14 15:31:45


Def Leppard nėra įspūdingiausia roko grupė, bet šitas gabaliukas turi labai stiprią idėją po savimi ir struktūrą. Manau, dėl to Hysteria ir yra pasisekęs albumas — instrumentiškai ne briliantas, bet labai stiprios dainos. Šiuo atveju nors ir gera posmo melodija, tačiau priedainis nėra labai įspūdingas ir daina, atrodo, nelabai kabina, bet link kulminacijos ji vis bręsta, gerėja, o paskutinė minutė su trupučiu mane nuperka — puikus, melancholiškas gitaros rifas ir tos šaudynių ir dialogų iškarpos daro efektą, suteikia dar daugiau konceptualumo kūriniui. Stiprus 9-etas.

Daina:  Genesis - Scenes from a Night's Dream
Pranešimo data:  2020-05-12 19:44:47


Vežanti, smagi daina, priedainis mane ištaško. Taip, And Then There Were Three galbūt nėra įspūdingiausias Genesis albumas, tačiau masyvios kritikos jam irgi nesuprantu. Tai yra naujoviškas, neprastesnis grupės skambesys, kurį vėliau pratęsė ir Duke, ir Abacab. Mano galva Genesis labiau sugedo jau įsibėgėjus 9-ajam dešimtmečiui. 

Albumas:  Supertramp - Breakfast in America
Pranešimo data:  2020-05-08 20:20:53


Šitas albumas yra bent trečias pagal mėgstamumą Supertramp'ų albumas. Konkuruotų su Even In The Quietest Moments..., bet anas turi tik vieną silpną vietą, o šitas solidus, bet ne toks užgniaužiantis kvapą. Šiame albume yra daina, kuri mane atvertė į Supertramp fanus: The Logical Song (ir už tai turiu dėkoti savo istorijos mokytojui, kaip bebūtų keista). Turbūt iki šiol yra mėgstamiausia daina albume, vien dėl to simplistinio, bet šaunaus teksto. Hodgson'o šaunumas slypi paprastume ir tegul eina į tam tikrą vietą visi tie snobai "Hodgson'as rašė šešiamečių lygio pop dainas, o Davies'o dainos yra tikra muzika".


Bet šis albumas, mano paties nuostabai, turi ir daugiau gerų dainų, kurios balansuoja ant pop muzikos ribos, bet dėl sėkmingos struktūros / instrumentinio išpildymo yra labai malonios klausytis. Pvz.: Gone Hollywood — puiki daina. Breakfast In America — dar vienas mano favoritas iš senų laikų, kai nieko nežinojau apie grupę. Child of Vision smagiai apjungia progresyvią instrumentuotę su pop melodija. Su Just Another Nervous Wreck grupė tiesiog nusprendė ištaškyti klausytoją. Netgi ramesnė Casual Conversations man kartais labai patinka. Goodbye Stranger ir Take The Long Way Home man arčiau vidutinių dainų albume, nors irgi, vidutinė daina šiame albume yra daug stipresnė nei vidutinė daina kokiam nors Free As A Bird albume. Oh Darling ir Lord Is It Mine man sunkiausios, neįdomiausios dainos albume, nelabai mėgstu jų klausytis, bet objektyviai žiūrint - irgi neblogos dainos. 


Albumas neturi labai blogų dainų ir yra geras balansas tarp greito ir lėto, melodingo ir galingo, smagaus ir melancholiško. Tai padaro albumą labai stiprų. Aišku, yra momentų, kai galvojau, kad galbūt čia geriau būtų koncentruotis į melodiją (Goodbye Stranger tikrai ilga, daug nelabai reikalingo važinėjimo pirmyn-atgal turinti daina), galbūt kitose vietose norėjosi stipriau prasprogti su kokia instrumentine partija, todėl man šitas albumas nėra toks preciziškas kaip Crime of the Century ir tuo aspektu neprilygsta ir Even In The Quietest Moments..., bet 9-eto su pliusu tikrai nusipelno.

Albumas:  Supertramp - Indelibly Stamped
Pranešimo data:  2020-05-08 18:52:43


Nesu didelis šito albumo fanas. Nors yra nemažai žmonių, kurie sako, kad šitas albumas daug geresnis už debiutinį, bet aš nematau, per kurį galą tai yra tiesa. Hodgson'as yra sakęs, kad šis albumas yra toks, koks yra, nes grupė norėjo patenkinti vadybininko lūkesčius, o mes žinom, kad vadybininkai siekia pinigų, o pinigus atneša hitai. Bet kad šitas albumas net neturi labai įspūdingų hitų. Dėl to nesistebiu, kad jo komercinis pasisekimas buvo kuklus. Na, bet galbūt tai tapo pretekstu permąstyti savo vertybes grupei ir jie perėjo prie sunkiosios artilerijos įrašydami Crime of the Century.


Šitas albumas yra visoks ir tuo pačiu metu joks. Yra gerų momentų, bet jie susiplakę su blogais momentais ir viskas išsiprastina, susividurkina ir nelieka kažko, kas mane trauktų link šio albumo. Taip, yra kelios dainos, bet aš jas labiau mėgstu klausytis atskirai: dievinu Travelled (labai stipri klasikinė daina, grupė čia skamba kaip susigulėjusi, bet neatsisakiusi debiutinio albumo avantiūrų), Forever visai gera daina. Times Have Changed, nors gan paprasta, bet smagiai stiprėja ir kulminuoja. Aries improvizacijos geresnės negu Try Again debiutiniame albume, tik pati daina ne taip stipriai išsivysto kaip Try Again, o eina viena linija ir užgęsta. Potter miniatūra šiaip tokia įdomesnė, prasiblaškymui. Bet, pavyzdžiui, Rosie Had Everything Planned yra banali iki negalėjimo daina. Coming Home To See You tinka apibūdinti tik vienas žodis — chaosas. Turbūt labiausiai nepavykusi Supertramp su Hodgson'u eros daina. 


Tai vat, yra momentų, kurie traukia iki 10 balų, bet lygiai taip pat yra silpnokų, 5-eto vertų momentų. Bendras vidurkis šiam albumui yra 8 balai (jis nėra toks nuobodus kaip vėlyvieji Supertramp albumai, todėl negaliu rašyt 7-eto).

Albumas:  Supertramp - Supertramp
Pranešimo data:  2020-05-08 15:10:51


Man šitas albumas skamba kaip Jethro Tull - Stand Up!, tik be fleitos, užtat vargonų skambesys švelnus kaip fleitos! Yra ir tos ekspresyvios energijos kaip Jethro Tull - Nothing Is Easy (šiame albume tai atitiktų It's a Long Road ir Nothing to Show), yra lengvo skambesio (Aubade..., Words Unspoken, Shadow Song, Surely). Yra dainų, kurios yra nei tas, nei anas (Maybe I'm a Beggar, Try Again). 


Man labai patinka šito albumo eksperimentai. Šite Supertramp yra unikalūs — joks kitas albumas neturėjo tokių taškymųsi instrumentais ir improvizacijų kaip šis. Iš Try Again sprendžiu, kad grupė jau buvo klausius In The Court of the Crimson King, kai įrašinėjo šitas kompozicijas. Jų dainos su klasikiniu / bliuziniu būgnavimu tikrai taiko į Jethro Tull, gal net Yes standartus, Davies'as čia prievartauja vargonus lyg Tony Kaye su Yes arba Keith Emerson su Nice. Todėl visai teisinga sakyti, kad Supertramp kartu su Yes, Jethro Tull, ELP žengė į progresyvųjį žanrą tiesiai iš paskos Crimson'ams. Tik Supertramp'ams pritrūko nuoseklumo kūryboje, kad jie būtų pripažinti taip, kaip yra pripažinti Yes ar Genesis ar netgi Jethro Tull. Supertramp'ai daug labiau vertinami už prog ir pop manieros derinimą negu kad už indėlį į gryną progresyvų roką, nors šiame albume yra aukščiausios klasės medžiagos, ko, deja, nebuvo Indelibly Stamped albume.


Labiausiai mėgstu Maybe I'm a Beggar — nuostabi (beveik) baladė su puikiu tekstu ir man tas skambesys... toks pozityvus, toks idiliškas... gal hipiškas (?) yra apibūdinimas (kažką panašaus vis išgirstu Van der Graaf'ų "The Aerosol Grey Machine", tiksliau tose dainose, kur Hammill'is su akustine gitara yra priekinė figūra ir kuria tą hipišką atmosferą). Iš paskos seka Words Unspoken. Taip pat neblogos kartkartiniam paklausymui It's a Long Road, Nothing to Show, Try Again. Try Again išvis būtų monumentalus progroko šedevras, nes pirmos trys minutės skamba kaip geriausias progrokas, kokį tik galima įsivaizduoti 1970-ais, bet po to pereinamą į gan užtęstą žaidimą su instrumentais (a la King Crimson - Moonchild), kur Hodgson'as groja šabloninę boso liniją, o Palmer'is groja neaiškias, nesirišančias natas gitara. Kažkaip nesistebiu, kad po poros metų jis atsirado King Crimson sudėtyje, matyt jis turėjo eksperimentatoriaus dvasią. 


Vertinu 9-etu — tikrai stiprus bandymas įsilieti į progroko sceną, bet ne toks vientisas, ne toks inovatyvus kaip King Crimson debiutinis albumas ar kiti grandioziniai to laikmečio progroko darbai.

Albumas:  Supertramp - Free as a Bird
Pranešimo data:  2020-05-07 22:57:27


Nežinau, ar tai mano nemėgstamiausias Supertramp albumas (žinant, kad kiti du irgi nelabai pavykę), nes šitas bent jau smagiai skamba, kai jo klausai užsigalvojęs ir per daug nesigilindamas į muzikos turinį. Kitaip tariant, grynai kaip funkcionuoja pop muzika. Nors šitas albumas labiau šokių muzika netgi. Nežinau, keista, kodėl Davies and co. nusprendė išleisti šį albumą, nelabai jis kvepia pasisekimu. Na, eksperimentas drąsus, tačiau neįspūdingas. Not The Moment man be konkurencijos blogiausia Supertramp daina, gal net viena blogiausių dainų, kurias kada nors įrašė progresyvaus roko grupė. Kita medalio pusė: An Awful Thing to Waste yra geriausias progressive dance stiliaus pavyzdys, kokį tik galima išrasti. Ir kokia įspūdinga, šauni daina, netgi visos Supertramp diskografijos kontekste. Netikėta, bet labai įdomi.


Yra dainų, kurios kai kurioms momentams norėčiau jausti simpatijas, tačiau visos dainos nepamilstu (Where I Stand, Not The Moment, Thing For You). Vienintelė daina be An Awful Thing to Waste, kurios dar kažkiek su malonumu klausausi, yra It's Alright, bet jos dvi tikrai neišgelbėja viso albumo. 7 balai. 

Albumas:  Supertramp - Slow Motion
Pranešimo data:  2020-05-07 22:08:19


Nors kiek spalvingesnis ir kiek paprastesnis albumas nei prieš tai ėjęs Some Things Never Change, bet lygiai taip pat nedarantis jokio įspūdžio. Nei viena iš trumpesnių dainų nepateikia kažko naujo, artimo, netikėto ar įdomaus, tuo tarpu dvi ilgesnės kompozicijos yra įdomios. Tenth Avenue Breakdown yra toks džiazrokas, kurio norėtųsi tikėtis iš Davies'o Supertramp, bet vis negaunu. Tai čia yra vienintelė daina iš paskutinių dviejų albumų, kuria nuoširdžiai mėgaujuos ir noriu paklausyti dar ir dar kartą. Negyvėlio bliuzas irgi įdomus, smagių gitaros pragrojimų turintis kūrinėlis, bet reikšmingai nusileidžia Tenth Avenue Breakdown. Jei reiktų iš trumpesnių dainų kažką išskirti, tai gal Little By Little, bet ir tai, per nenorą. 7 balai ir tikrai ne daugiau.

Albumas:  Supertramp - Some Things Never Change
Pranešimo data:  2020-05-07 19:58:52


Man patinka Davies'o džiazinė maniera, bet ne tokia, kokia yra šiame albume. Albumas grynai džiazrokinis, nepanašus į jokį kitą Supertramp albumą (kita vertus, visi Davies'o eros albumai kažkokie išsibarstę), bet gan monotoniškas ir dar per ilgas, galų gale iš nuobodulio numirt galima. Yra gerų instrumentinių momentų, bet kad didelį įspūdį dainos padarytų, nepasakyčiau. Ir tą jau buvo galima nujausti nuo pat pirmosios dainos It's a Hard World. Ryškus bosas, bet statiškas būgnavimas, ne pati geriausia kombinacija. Toks jausmas, kad nedžiaziškas džiazas. Ryškiam bosui reikia geros ritmikos, o kai ritmas neįdomus, geriau sodriai užpildyti pirmą planą, tada nesijaučia monotonijos. Helliwell'io pučiamieji irgi pranykę kažkur toli, lyginant su klasikiniais Supertramp albumais. Kai kur grupė užmeta džiazinį skambesį, bet dainos tiesiog labai užsimirštančiomis tampa (And The Light, Where There's a Will...). Geresnės dainos albume yra It's a Hard World, Some Things Never Change (turi šiek tiek Free as a Bird jausenos, bet iš gerosios pusės), Sooner or Later (suabejojau, ar čia ne Santanos kūrinys), na gal dar You Win, I Lose. Visa kita nelabai įdomu.


7-etas su pliusu (pliusas iš pagarbos Davies'ui už jo džiazinį polinkį). 

Albumas:  Supertramp - …Famous Last Words…
Pranešimo data:  2020-05-07 17:02:33


Gan išpeiktas albumas, bet šiame albume tikrai yra geresnių dainų nei Breakfast in America ir nėra taip, kad šis albumas turėtų blogų dainų, todėl nelabai suprantu kritikos šiam albumui. Žmonės kritikuoja už bandymus parašyti pigius hitus, bet gavosi taip, kad Breakfast in America buvo vienintelis hitų albumas, tai jų argumentas atsisuko prieš juos pačius. 


Aš pats likau nustebęs, kad šis albumas yra visai stiprus, nes, natūralu, nesitiki nieko įspūdingo, kaip pasiskaitai neigiamų komentarų. Tiek Hodgson'as, tiek Davies'as parašė gerų dainų šiam albumui. Crazy ir Don't Leave Me Now yra Hodgson'o kūrybos puikūs pavyzdžiai — Crazy kiek pozityvesnis, energingesnis, Don't Leave Me Now pakiliai melancholiškas, melodingas, reflektyvus kūrinys. Net ir Know Who You Are ir C'est le Bon labai gražios dainos. Tačiau It's Raining Again yra bloga daina (primityvokas popsas ir tiek). Galiu suprasti, kodėl ši daina tapo hitu, bet žinant, kokios dainos pasilieka už nugaros, yra šiokia tokia Supertramp darbo įvertinimo neteisybė.


Davies'o geriausios dainos yra Bonnie (labai puikus, simfoninio prog'o stiliaus išpildymas) ir Waiting So Long (nors irgi panašiai bliuzinė, bet su vis stiprėjančiu išpildymu ir puikia gitaros solo man panešėja į Crime of the Century albumo stilių, gal net labiausiai į titulinę to albumo dainą). My Kind of Lady ir Put On Your Old Brown Shoes man nelabai patinka, bet tai nėra tokios blogos dainos kaip It's Raining Again. 


Gal šio albumo didžiausias minusas net nėra It's Raining Again. Sakyčiau, dermės trūkumas. Dainos labai skiriasi tarpusavyje, nesukuria vieningo albumo įvaizdžio. Tuo aspektu Breakfast in America ir praktiškai bet kuris ankstesnis grupės albumas pasirodė vientisesnis. 


Bet visgi daug stiprių dainų, privalau rašyti solidų 9-etą. 

Daina:  King Crimson - The Night Watch
Pranešimo data:  2020-05-06 15:31:42


Galvoju, ko manęs šita daina taip nekabino. Pasirodo, mano CD mix'as, būtent šios dainos, kažkoks tylus ir slopus (mano CD — 30th Anniversary Edition, 2000-ųjų remaster'inimo). Labai lengvai paglosto ausis, bet į smegenis taip ir nepatenka ta patirtis. Vienas iš tų atvejų, kada Spotify yra geresnė versija. Įdomu, kurio remaster'inimo yra Spotify esantys įrašai...


O šiai dainai dabar jau rašau 10 balų. Ir dar kartą įsitikinu sau, kad įrašo kokybė labai svarbu vertinant muziką. 

Albumas:  Caravan - Waterloo Lily
Pranešimo data:  2020-05-05 15:52:29


Daug klausiau šio albumo pastaruosius porą metų. Ir jis man vis augo, augo ir užaugo iki to, kad jį pradedu laikyti vertu progroko visų laikų albumų dešimtuko, gal net ir penketuko. The Love In Your Eye... yra tiesiog aukščiausios klasės gabalas, kartu su Nine Feet Underground įeinantis į progroko briliantų sąrašą. Titulinė daina labai primena In The Land of Grey and Pink stilių — aštroka, daug gitaros ir elektrinio pianino skambesio, įsimintina. Nothing At All yra puikus jazz fusion eksperimentas. Net ir trumposios dainos turi savo cinkelio: The World Is Yours melodinga ir smagi, Aristocracy panašiai stipri kaip ir Waterloo Lily, o Songs and Signs turi kažkokį baroque pop atspalvį, lig būtų The Zombies ar Procol Harum, bet su ryškesniu Sinclair bosu. Albumas apjungia džiazinę, progresyvią ir ankstyvąją psichodelinę Caravan puses ir gaunasi nuostabus, kohezyvus visko miksas. 10 balų.

Daina:  Caravan - The love in your eye / To catch me a brother / Subsultus / Debouchement / Tilbury kecks
Pranešimo data:  2020-05-05 15:42:31


Šitas kūrinys privalo būti tarp geriausių visų laikų boso partijų. Negana ir taip šis kūrinys yra aukščiausia progroko klasė, bet niekaip negaliu patikėti, kaip bosas gali būti toks dinamiškas ir gyvas. Ploju Sinclair'ui. 

Diskusijos:  Vertink dainą virš savęs
Pranešimo data:  2020-05-04 22:16:20


9/10. Nes ir Grygo originalas nevertas daugiau, o The Who instrumentuotė šauni.


Albumas:  Supertramp - Crisis? What Crisis?
Pranešimo data:  2020-05-04 20:28:28


Vakar išgirsta Another Man's Woman gyvo atlikimo versija mane privertė perklausyti šį albumą. Turbūt vienintelis Supertramp albumas, kurio viso nesu klausęs, o labiau žinau palaidom dainom. Mane atbaidydavo apžvalgos, kad šis albumas neprilygsta nei pirmtakui (Crime of the Century), nei sukcesoriui (Even In The Quietest Moments...), kurie yra du mano mėgstamiausi Supertramp albumai. Turiu patvirtinti, neprilygsta. Paskubomis dėl įrašų kompanijos spaudimo sukurtas, kiek forsuotas albumas ir tas jaučiasi — albumas stokoja tokių dainų, kurių išpildymas užgniaužtų kvapą, jos labiau simplistinės. Šis albumas nelabai progresyvus rokas, bet ir ne visai pop rokas, nes yra galingų roko dainų (Another Man's Woman), yra bliuzo momentų (Poor Boy), net panešėjimų į džiazą (ta pati Poor Boy ir Just a Normal Day). Vis dėlto, nors nėra fejerverkų, tačiau kai kurios dainos turi šarmo. Mano mėgstamiausios dainos yra Another Man's Woman (už galingą atlikimą), Just a Normal Day (lengva, maloni daina, puikus bosas, Davies ir Hodgson vokalų kontrastas) ir A Soapbox Opera (turi gražią popsavą melodiją, bet ir progresyvūs momentai vietomis iššoksta). Vietomis visai patinka ir Lady, Two of Us, Ain't Nobody But Me, Sister Moonshine. Kitos dainos irgi neblogos.


Svarstau tarp 8 ir 9. Gal labiau linkstu prie silpno 9-eto, nes šis albumas neturi tokio aspekto, kurio stačiai neperneščiau ir dėl jo būčiau linkęs apvalinti į neigiamą pusę.  

Daina:  Supertramp - Just a Normal Day
Pranešimo data:  2020-05-04 16:28:51


Nors giliai šerdyje čia yra roko daina, bet jausmas lyg klausantis vokalinio džiazo. Labai smagi boso linija, lengvas tempas. Abiejų vokalistų maniera puiki ir konstrastuoja šauniai. Iškart prilipo, 10 balų.

Daina:  Supertramp - Another Man's Woman
Pranešimo data:  2020-05-04 14:30:17


Šita daina turėtų duot spyrį man į užpakalį, kad iki šiol nesu perklausęs Crisis? What Crisis? albumo ir apie jį sprendžiu tik iš kelių palaidų žinomų dainų. Kažkaip Supertramp diskografijoj vaikščiojau aplinkkeliais ir tiesiog pražiopsojau šį albumą. Čia labai smagi ir posminė dalis, o dar labiau mėgstu instrumentalą — puikus, progresyvus, kaip Crime of the Century albume instrumentalas. Ir šią dainą išgirdau klausydamas bonusinius Breakfast in America live'us, kur šios dainos versija dar pompastiškesnė. 10 balų.


Diskusijos:  Koks turėtų būti tobulas gimtadienis?
Pranešimo data:  2020-05-03 18:34:09


Geriau nesusiet nieko su kalendoriumi. Švęsti reikia tada, kai yra nuotaika švęsti, o ne kada kalendorius rodo. 

Daina:  Marillion - Grendel
Pranešimo data:  2020-04-30 15:01:12


Šitas kūrinys turi tikros artrokiškos magijos pirmosios dalies dviejuose posmuose. Trečias posmas kala beveik pankrokišku stiliumi, kas negrįžtamai išderina šią dainą. Įspūdis šio epinio kūrinio atžvilgiu niekada dainos eigoje nebeatsistato. Aišku, žinant, koks ankstyvas grupės bandymas tai yra, nereikėtų nesitikėti, kad tokios apimties kūrinys bus pasvilęs, bet vis tiek, drąsus bandymas atkurti 8-ojo dešimtmečio progroko tradicijas. Stiprus 8-etas.


Papildomas pastebėjimas: dabar tik atkreipiau dėmesį, kad trečioji Grendel dalis skamba kaip solidi Styx dainą iš jų aukso amžiaus. Stilius su Marillion nelabai sutampa, bet nesakyčiau, kad pjaunasi toks skambesys su įprastu Marillion skambesiu, gal kaip tik papildo, paįvairina šitą kūrinį. 

Daina:  The Alan Parsons Project - The Cask of Amontillado
Pranešimo data:  2020-04-29 21:21:59


Kokie puikūs simfoninio roko momentai instrumentinėse dalyse. Nors baladė pati iš savęs graži, tačiau tie pragrojimai su orkestru ir puikiu būgnų ritmu pakelia ją iki grandozinio lygmens. 10 balų.

Albumas:  Katatonia - City Burials
Pranešimo data:  2020-04-26 18:02:36


Katatonia skambesys man dažnai atrodė nuobodokas. Dead End Kings ir The Fall of Hearts nesugebėjo manęs įtikinti, o senesnių šios grupės darbų nesu klausęs, apart kelių populiarių dainų. Užtat už šito albumo užsikabinau. Užteko išgirsti Behind the Blood, bet ir Lacquer pastiprino susidomėjimą. Paskaičiau apžvalgų, žmonės sako, kad čia Katatonia lyg nesavi, trūksta konsistencijos su anąlaikiniu grupės stiliumi. Nežinau, man šis albumas neatrodo drastiškai kitoks nei The Fall of Hearts, gal šitas šiek tiek lengvesnis, koncentruotas į paprastesnę dainos struktūrą. Bet matyt šitas albumas dėl to man ir labiau prilipo - aš nebepaskęstu melancholiškuose Katatonios rifuose, kai dainos tokios tiesmukiškesnės. Nors ir šitas albumas man buvo iššūkis dėmesio išlaikymo prasme, bet lyginant su praeitais dviem albumais jis laimėjo šią kovą. 


Nepaisant to, kad ir šis albumas man atrodo truputį monotoniškas, bet yra balansas tarp stipresnių ir silpnesnių dainų. Štai nors Heart Set to Divide yra vidutinė daina albumo kontekste, Behind The Blood ir Lacquer turbūt laimi didžiausias mano simpatijas. Behind The Blood yra maloniai sunki ir turi vieną geriausių girdėtų priedainių ("Such a pale spark" iškart su domina, "The ground shakes" su pjaunančia gitara pašiurpina, o "whoa, my love" momentas įvaro į ekstazę). Lacquer yra puiki melodinga, nepriekaištinga daina, išvystyta nuo A iki Z (kaip pridera). Kol ties Rein ir The Winter of Our Passing mano dėmesys šiam albumui pradeda vėl slopti, Vanishers jį atbudina — puiki, atmosferinė, Anathem'iška, bet gal labiau Riverside'iška. City Glaciers ir Flicker vėlgi, didelio įspūdžio nepadaro, bet miniatūra Lachesis paveiki, o po to eina puikus, stiprus Neon Epitaph numeris. Mane šiek tiek nuvylė tik paskutinės dvi albumo dainos. Untrodden, be skambios gitaros solo, neturi jokio cinkelio, o Fighters man iškrenta iš konteksto — nei melancholija, nei tekstas apipintas alegorijom ir metafiziniais motyvais... kažkoks hair metal numeris, o ne Katatonia. 


Tas balansas išlaikytas, bet kadangi yra dainų, kurios mane sudomina mažiau, rašau šiam albumui 9-etą

Daina:  Katatonia - Vanishers
Pranešimo data:  2020-04-26 17:23:45


Šita daina pagal stilių visai tiktų į Riverside repertuarą, tik atmosfera šiek tiek tamsesnė, bet taip pat subtilu. Man labai patinka. 

Daina:  Van der Graaf Generator - Pioneers over c (gyvai 1978 m.)
Pranešimo data:  2020-04-25 19:44:46


Užtat koks chaosas užkuriamas ties 11:10! Labai efektingai suveikia, turbūt mano mėgstamiausia šio atlikimo vieta.

Daina:  Van der Graaf Generator - Pioneers over c (gyvai 1978 m.)
Pranešimo data:  2020-04-25 16:31:56


Jei klausau Pioneers Over C., tai dažniau šitos versijos negu studijinės. Nes šita versija pernelyg originali, kad jos neklausyčiau. Ir visada man kyla klausimai, o kas būtų, jei ši grupės sudėtis būtų įrašius studijinį albumą? Gal kalbėtume apie grunge'o išradimą visu penkmečiu anksčiau negu jis iš tiesų atsirado? 

Diskusijos:  Gyvenamosios vietos įtaka jaunuolio pasaulėžiūrai
Pranešimo data:  2020-04-24 19:53:52


Aš iš matematinės pusės — didmiestyje didesnė tikimybė sutikti protingesnį bendraamžį iš protingesnės šeimos, kuris gali ir tave atversti į kažkiek padoresnį, teisingesnį, protingesnį mąstymo būdą. Kaime tu nuolat verdi tose pačiose sultyse, su tais pačiais aplinkiniais. Be to, statistiškai kaime yra mažiau šeimų, kur bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą. Nesakau, kad pastarasis yra būtinas ir svarbiausias protingumo bruožas, bet koreliacija yra. Protingi tėvai neišaugins durno vaiko (nebent tie tėvai turi problemų su nervais, kas irgi nutinka). 


Dabar yra internetas, ta distinkcija tarp šiandieninių vaikų ne tokia didelė. Bet kai aš buvau vaikas, skirtumas dar buvo juntamas.

Diskusijos:  Kokios pamokos labiausiai nemėgsti ir kodėl?
Pranešimo data:  2020-04-24 19:48:50


Visais laikais nemėgau lietuvių kalbos, tiksliau, literatūrinės tos pamokos pusės. Gramatika, o ypač kirčiavimas man patiko, bet blėvyzgos apie kažkokią iš pirmos pažiūros nereikšmingą detalę iki pat neturėjimo ką bepasakyti apskritai... koktu man nuo to. Mėgstu skaityti, mėgstu aptarinėti tai, ką perskaičiau, bet tikrai nesitikėčiau, kad visiems reiktų susidaryti konkretizuotą, VIENINTELĮ teisingą, „vadovėlinį“ vaizdinį mokiniams apie literatūros kūrinį, ir, tuo labiau, tą vaizdinį taikyti egzamino rašinyje. Nesistebiu, kad iš lietuvių kalbos egzamino ir negavau 90+, kai kiti penki dalykai man tos kartelės peržengti nesukliudė. 


Close second būtų anglų kalba. Aš anglų kalbą absorbuoju iš internetų, iš įvairių skaitinių, bet tik ne iš pamokų. Pamokos gali padėti pramušti kalbėti užsienio kalba baimės barjerą, bet ir tai, kažin ar man jos padėjo. O anglų gramatika man kaip buvo mistika, taip ir liko. Pakanka, kad galiu sukonstruoti padorų sakinį ir tiek. Past Perfect Continuous laikas man nereikalingas. Žodyną mokėti svarbiau. 

Diskusijos:  Kokia "Windows" operacinė sistema pas jus? Kokia geriausia?
Pranešimo data:  2020-04-24 19:12:04


O, pasiilgstu karts nuo karto XP. Nors dabar turiu Windows 8.1., pripratau, vertinu ir mėgstu, nenoriu jos keisti į jokias kitas (todėl apie Win10 net negalvoju, nors windows'ų perrašymas netolimoje ateityje praverstų). Vieninteliai windows'ai, kurie man jokiais aspektais nepatiko, buvo Vista, bet ir su Win98, ir su XP, ir su Win7, ir su Win8.1. puikiai draugavau / draugauju. 

Puslapiai: 123456 ... 583

Copyright 2001-2020 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Rita Ora Rita Ora
7,1

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Silentist mėgsta To Be Over
mmanifold balsavo Music.lt TOP 40
kovas balsavo LT TOP 30
Sahja įvertino Jennifer Lopez dainą That's Not Me - 6 balais
Sahja įvertino Birth of Joy - 3 balais
Sahja įvertino Jennifer Lopez dainą We Gotta Talk - 5 balais
Sahja įvertino Seeya - 5 balais
Sahja įvertino Jennifer Lopez dainą Come Over - 5 balais
Alvydas1 mėgsta Alice Cooper dainą Alma Mater
Alvydas1 įvertino Alice Cooper dainą Alma Mater - 10 balų
  Daugiau

Pokalbių dėžutė

20:23 - Silentist
Pilnai tave suprantu. Nes tai yra very creepy enough
13:30 - DeLaLiutishkuz
nes bet kada netycia gali pamatyt sokiruojanciu dalyku.
13:30 - DeLaLiutishkuz
ismokau po biski neziureti i desine puse iejus i musica
13:30 - DeLaLiutishkuz
bet biesina belekaip.
14:39 - Silentist
Sexy mf shake-it-at-ass-shake-it-at-as s
13:56 - einaras13
Nu baik svaigt, DeLaLiutishkuz. Nėra jokio preteksto, absoliučiai jokių taisyklių pažeidimų.
13:08 - Silentist
You sexy mo-ther-fu-cker
09:51 - Sahja
Kita vertus po 30 metu,jei butu tokia galimybe,gal visai kitaip vertintumei,tas dainas,kurios dabar tau nepatinka,ir tada galima butu pakeisti bala
09:47 - Sahja
Kaip nori taip vertini,nes kitaip demokratija pradingsta,vaziuok i S.Korea
09:12 - DeLaLiutishkuz
labai gaila, kad negalima vertinti nariu.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 172
  Iš viso užsiregistravę: 72771
  Naujausias narys: Aisteliek
  Šiandien apsilankė: 335188
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook