Nestebina tai, ką matai,
bet tai mažesnė pusė bėdos,
nuolat greta šmėžuoja
akių šaltuose juoduos‘ centruos‘.
Gyvenimą paženklinai darbu sunkiu,
bet dabar nesvarbu -
visi pėdsakai nusitrynė
ilgame žygyje tavo irimo.

Ir prie to vedama tiesiai.
Kodėl išėjo taip prastai?
Per šitiek laiko, per visą tą progresą.

Nestebina tai, ką matai,
bet tai dar ne pabaiga.
Ateitis, kiek jos liko,
ji jau čia, tau gretimais.

Ir prie to vedama tiesiai
Kodėl išėjo taip prastai?
Per šitiek laiko, per taip vadinamą progresą.
Prie to vedama tiesiai
Ak, kaip išlaukei taip ilgai
Visą tą laiką buvai čia su manimi
Per šitiek laiko, per visą tą progresą
Visą tą laiką, nepastebėjau tavęs visai.