!!!

Sutinku, kad vis tiek kažkiek nerviniesi per tą kalbėjimą, bet jei mokytojai nėra visiški ****** tai ir nedarys tragedijos, jei užstrigsi. Gausi dešymke ir sedėsi spakainas Aišku, egzaminai lemia ateitį kažkiek. Bet vėlgi, priklauso, kur ir ką studijuosi. Va stojamieji tai gali neblogai nervus patampyti.

Na, nemanau, kad tikrai yra tikslas dėl tų egzaminų nervintis. Na va, aš 10-okas, dabar manęs visai netrikdo tie egzaminai, nes jie nieko nelemia, gal 12-oje klasėje bus kitaip, nes jie jau kažką lems. Ir vis dėlto, kalbėjimas visada natūraliai tampo nervus, nes atsiskaitinėji tai žodžiu, nepaisant, kad pasiruoši iš anksto, tačiau vis tiek, tas sociofobinis sindromas, dėl kurio galima užstrigti, ir šiaip, nu pripažinkim, raštu atsiskaityt yra žymiai malonesnis dalykas. Studijos tikrai daug svarbesnis dalykas, todėl, kaip jau kalbėjau, apie tai reikia itin gerai pagalvoti.

Nėr ko čia panikuot.Viešajį kalbėjimą iš anksto pasiruoši juk, o jau atsiskaitymo metu svarbu nesijaudint ir viskas sklandžiai praeis. Kiti egzaminai gi nėr jau tokie sunkūs, prieš kokį dešimtmetį jie tikrai sunkesni buvo. Ir apskritai aš tų psichozių nesuprantu. Asmeniškai man žymiai sudėtingesnis etapas buvo, kai reikėjo rinktis, ką noriu studijuot. Visi tie svarstymai nemažai nervų kainavo (nors ir vienus metus niekur nesimokiau). O tie egzai man tik paprasčiausi kontroliniai darbai buvo, tik žymiai ilgesni ir su didesne priežiūra

Mušiau. Ir dabar mušu. Bet dėl egzaminų nesijaudinu. Tik gerokai erzina tas keliamas sąmišis. Klasiokų ir mokytojų, kurie, manau, labiau bijo ne dėl mūsų, o dėl savo kailių. Niekada nemėgau masinių reiškinių, kai aplink visi kalba apie tą patį. Tada užsikrėti pats tuo ir imi klausinėt kitų. Užnisa.

Kalbėjimo pažymys rašosi į atestatą atskirai, bet jokios didesnės reikšmės jis neturi.

Čia panašiai, kaip su šimtadieniu buvo: visos mergos panikavo, ką reiks rengtis jau gruodžio pradžioj, nors pats šimtadienis buvo tik vasario gale. Dėl šitos priežasties rimtai galvojau į jį net neit.

Na, dar pora mėnesių likę, taip kad visiškai nesuprantu tokio sąmyšio. Pats per tai perėjau, labiausiai galbūt jaudinausi dėl viešosios kalbos, bet ten blogiausia ką gali padaryt - užsikirst, bet kokiu jei kalbi - įvertinimas bus geras, o juk ir į egzamino balą neįeina (bent praeitais metais). Žodžiu, dar turi laiko pasiruošt egzaminams, o jeigu šituos 12 metų nemušei dinderio tai nėra ko jaudintis, egzaminai darbar lengvi kaip niekad.

Jei perstojinėji  pirmą pusmetį, pinigų nekainuoja. Kiek žinau, išstoti po metų irgi niekas netrukdo. Laiko? Dėl laiko drįsčiau ginčytis, tas laikas prastudijuotas veltui nebus nuėjęs. Vis šiokia tokia patirtis. Nu tik tas popierizmas gal bišk užknisa.

O dėl atsakingų studijų pasirinkuimo, arba tau pasiseks, arba nepasiseks.  Pažįstu daug žmnių, kurie tiksliai žinojo, kur nori stoti, įstojo ir.. išėjo. Kodėl, todėl nes bet kuriuo atveju niekas nėra taip, kaip svajonėse ar reklaminiuose lankstinukuose.

Kaip RockPrincess rašė, kad ir kaip viską planuotum, stresuotum ir atsakingai žiūrėtum vis tiek viskas nebus taip, kaip esi suplanavęs.

Tai ar nebūtų geriau leisti be jokio spaudimo žmonėms nekelti streso ir negadinti visiškai be reikalo nevų, nekeliant masinės psichozės?

Vis dėlto, tie perstojimai, keitimai, blaškymaisi kainuoja nervų, pinigų ir laiko. O tai tikrai ne į naudą. Todėl tokius dalykus reikia gerai įvertinti. 

Jeigu neįstosiu toj krypty, kurioj noriu - taip ir darysiu. Metus nestosiu iš viso. :)

Tikrai tai nėra toks svarbus žingsnis tie stojimai, kaip dauguma aiškina. Iš univesiteto galima ir išstoti, ir keisti studijų krypti ir bandyti stoti kitąkart, ir iš karto nestoti.

Dešimtoj klasėj ir aš tiksliai žinojau ko noriu, ir kuo būsiu. :)

Iki rytojaus pietų dar pasidžiaugsiu. :)

Aukštasis išsilavinimas pats savaime nėra vertybė. Svarbiausiai tai kaip juo pasianudosi savo paties tikslams įgyvendinti. O mūsų materialūs poreikiai nėra tokie dideli, kaip mums dažnai atrodo, dėl tos visos vartojimo popkultūros. Užsiauginti maisto ir užsiraugti alaus galime patys, (išsitrėmę save į kokią pamiškę ir tenais susirentę lūšnelę), o  tai ir yra didžiausi žmogaus materialūs poreikiai. Dėl jų tikrai neverta kankinti save panika ir depresija...  

o dėl plaukų, tai galiu pasakyti tai, kad gyvenam tik kartą, tai eksperimentuoti su jais tikrai verta, juolab kad jie atauga ankščiau ar vėliau:)

plaukai čia, ne koja juk. ataugs. nepanikuokit. you go, girl :)

Mjo... aš čia jau daug metų ir daug dalykų pasikeitė.                                                                       

Išskyrus egzaminų karštinę.                                                                                                          

Šita tai pastovi.                                                                                                                     

Bėga metai, keičiasi veidai, bet tema  - nemari.                                                  

Negaila plaukų? tokie ilgi buvo...

Jei nežinai kur norėtum stoti, tai tikrai nestok bet kur, vien tam kad studijuotum:) nes va aš taip dariau, stojau bet kur, tai nekažką:DDDD

Pas mane irgi panikavo. Nepraėjo nė du metai, o jau beveik trečdalis metė studijas, arba leliukus supuoja. Moralas - nereikia tos panikos, vis tiek viskas pasisuks į neplanuotą pusę :)

Panikuoti galima (iki tam tikros ribos). Natūralu, kad visiems nervas ima prieš tokias gyvenimiškai svarbias, vitališkas, jei taip būtų galima pasakyti, įskaitas. Nors pala, nieko ten tokio gyvenimiškai svarbaus. Tik skaičiukas rašysis į atestatą, o ten, kur stosi, pažiūrės tik į keletą skaičiukų ir viskas. 

Stojimas į universitetą - tikrai atsakingas žingsnis, todėl vėl natūralu, kad visi kalba ir panikuoja. O vis dėlto, jei dar nesi tikras, kur stosi, tai tuomet tikrai nieko gero. Na, aš 10-okas, bet aš jau žinau, kur aš noriu stoti, ir teturiu tik tris variantus, į kurią kryptį stot, bet laikui bėgant ir tą vienintelę atsirinksiu. Todėl man dėl šito daikto nėra problemų. 

oj tokios kalbos vyko ir pas manęs klasėj, visi isterikavo, panikavo, žinok ne labai kas pasikeitė ir dabar universitete, tokia pati situacija pas manęs kurse :D