Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2010m. Birželio 10d. 20:07
|
|
Niekada draugų daug neturėjau,
Nuo vaikystės atstumtas visų.
Tokiu aš būti niekad nenorėjau,
Bet tokiu tapau, baisu.
Po truputį užsisklendžiu savyje
Vis dar galvoju aš apie vienatvę.
Sėdžiu savo niūriame kambaryje
Ir su liūdesiu žvelgiu į gatvę.
Suprantu, niekas juk manęs nemyli
Ir niekam juk nereik manęs.
Geriau nusižudyt nebyliai,
Nei vėliau gailėt savęs.
Štai peilis rankose, galvoju.
Suspurdo man kažko širdis.
Dar kartelį viską apgalvojau, nebeabejoju.
Manęs labiausiai laukia, tik skaudi šalta mirtis.
Peilis krenta žemėn, kraujas plūsta
Sąmonės po truputį netenku.
Štai perrėžta gerklė ir aš uždūstu,
Ir nukrentu ant grindinio ištepto savu krauju...
 2010m. Birželio 10d. 20:07
|
 2012 m. lapkričio 7 d.
 2012 m. liepos 16 d.
 2012 m. liepos 16 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2010 m. birželio 17 d. 15:42:16
2010 m. birželio 12 d. 15:17:16
____________________
Žmogiškos būtybės yra trapios ir pažeidžiamos. Ant visų prilipdyta etiketė:Elgtis rūpestingai, naudotis atsargiai, dūžtanti prekė. [Bruno Ferrero]