200 žingsnių, arba spurdanti gyvybė

tylosMinute

---

Tipas: Miniatiūra Publikavimo data: 2008m. Spalio 3d. 16:16

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

- Prašau...Dar truputį...Liko tiek nedaug.
Slidus kūnelis bejėgiškai spurdėjo delne.Galėjau šiek tiek nurimti, nes vieną minutę maniau jos netekusi.
Kepinantis pietų vėjas plaikstė plaukus, nešė žėrinčias smiltis į akis.
Iš akių pasipylė ašaros, bet neaiškiame vaizde pamačiau jį, tą mėlyną raibulį, tarsi safyrą - skaisčiai šviečiantį iš toli...
- Taip, tai jis!Tu liksi gyva...
Tai tebuvo įprasta, tvaki vasaros popietė, paprastai žiūrint niekuo nesiskirianti iš kitų. Bet ji buvo kitokia, ne dėl 10 laipsnių pakilusios temperatūros, bet dėl to kaip ji pakeitė mano mintis.
Gal pradėsiu nuo to, jog be galo karštą dieną norisi gulėti ant švelnios žolės, ir bandyti klausyti ją augant.
Tačiau man labiau patiko stebėti kamuolinius debesis, panašius į keisčiausias figūras.
tėtis neseniai grįžęs iš žvejybos susikaupęs painiojo tinklą. Kiti nuo spiginančios saulės buvo pasislėpę vasarnamyje, bet kuo jie ten užsiėmė, man buvo tiesog neįdomu. Duzgiančių bičių šurmulyje išgirdau tėčio kvietimą. Atbėgusi pamačiau tėtį laikantį rankoje mažą žuvelę sidabriniais žvynais. Tėtis liepė ją nunešti į ežerą. Nesuvokusi jau pajutau man į rankas brukant kažką šalto ir gleivėto.
- Nagi, mikliau!- mane pažadino tėčio raginimas, kuris gerokai mane išgąsdino, kad net toji iškrito iš tankų.

Vieną nuobodžią popietę suskaičiavau, jog nuo vasarnamio iki ežero - apie 200 žingsnių. O dabar jie atrodė kaip kelias be pabaigos.
Žuvies žiaunos nerimastingai šokčiojo. Akys atrodė tokios pilkos ir tuščios. Jų gelmėje prisiminiau tuos dalykus, kuriuos visada stengiausi nuslėpti. Ir tie išgyvenimai pasirodė lyg blyksniai:
juodais drabužiais apsirengę žmonės;
ašaros;
vainikai perriši juodu graudulingu kaspinu;
tvirti vyrai kasantys sušalusią žemę...

Kodėl? Kodėl, turėjau prisiminti tai kas man skaudžiausia?
Paspartinau žingsnį...
- Ar tu norėjai pasakyti, kad realybės nepaslėpsi? Taip? Aš tau neleisiu mirti.

Dabar suprantu, jog žmogų įvertini tik jo netekęs.
O dabar jo nebėra,

2008m. Spalio 3d. 16:16

tylosMinute / Inkilas  2009 m. balandžio 6 d.  tylosMinute / Pilis iš pelenų  2009 m. balandžio 6 d.  tylosMinute / Patefonas  2009 m. balandžio 6 d.