kam...?

Tai ką aš ir darau;>> O dar žn tu ten ir tram pam pam~ ir šiaip;*~ ai jau nusišneku

ta prasme tai yra...tik va neaishq qr...as tai pati gi zn gyvenu del ju, nes tik jie verti mano skausmo asaru ir kancios...ti gal ir tw pasiknisk...ir rasi!jei noresi rast ta prasme tikrai ja surasi...man rodos vientik del J...verta gyvent...laukti, mylet, tiket...joa...parasiau daug bet nieko...zodziu gyvenk del j...mylek ir lauk...ateis...o va tada tai bus...

ech nzhn net ka ir pasakyti..

atsigaunant

suprantu tawe ir uzjauciu.manau jei mano artimam zmogui butu atsitike tajp kajp tawam as patirciau ta pati ka ir tiu dabar jauti ir patiri.bet pasistenk rasti siame gywenime kazka tokio, delko butu werta gywenti toliau.rask tai.man irgi buna tokiu dienu kaj sedziu kambario kampe, tyloj ir werkiu.manau klausimas "kam gywenti?" apima dauguma zmoniu, kaj atsitinka nelaime, ar kazko netenka,ar tiesiog labaj skauda sirdi ir norisi werkti.bet gywename tik wiena karta...taj reikia pasistengti ta gywenima pragywenti geraj, lajmingai...sekmes atsigauti...

Gyvenimas trumpas, skausmas laikinas, mirtis - amžiams. Gyvenimas - tai lyg tam tikras išbandymas mums visiems prieš tai, ko mes dar nežinome. Nereikia jo priimti kaip vergijos. Greičiau - kaip pareigą.
Man mirtis atrodo kažkas labai gražaus.
Bet kaip vienas žmogus pasakė: tu tiek daug galvoji apie mirtį, kai ji bus čia pat, tada atsigręši į gyvenimą.
Kalbant apie save, aš tuo abejoju.
O gal kitiems bus būtent taip?
Ar beturėsime tą akimirką gražių prisiminimų?...

bet kad ir kaip ten bebūtų AČIŪ jums visiems...

alamanda...>aš nesigailiu savęs...matai kiekvienas turi savų problemų...tavo problema buvo artimiausias tau žmogus....manoji panaši...artimiausias žmogus man...mirė...dėl to taip ir rašiau...jo netekau visiems laikams....ir jį matysiu tik sapnuose...vakar viskas buvo OK...ir tik šiandien taip atsitiko...jis mirė...avarijoj...einantį gatve parbloškė automobilis...kaip dabar ieškoti teigiamų dalykų...?kaip...?

zinok , kad pasaulyje yra dar dagiaus negu 1000 zmoniu tokiu kaip tu kurie nieko nenori yra pawarge ir nusiwyle , jei tu su eis pasikelbetum tu rastum atsakymus i sawo klausimus

manau, ka viskas praeina, praeis ir tai. man irgi anksciau taip buvo, kol nusibodo gailetis saves ir nusprendziau gyvenime ieskoti geru, teigiamu dalyku. pasirodo didziausia mano skausmo priezastis buvo zomogus, kuri laikiau artimiausiu. neivertinau daug dalyku, kurie buvo aplinkui mane, kurie dare mane laiminga... bet as to neivertinau ir maniau, kad man labai blogai. garantuoju, dabar gal tu ir nori mirti, bet atsitiktinai atsidurusi ant mirties slenkscio, tu visokiais budais stengtumeisi isgyventi... taip visuomet buna. nepasiduok. palukek ir paminesi visu musu zodzius - praeis

ačiū...tikriausiai man lengviau,bet to jau nejaučiu...meilė susiliejus su neapykanta....džiaugsmas su skausmu...o juokas su rauda...pasaulis tapo nespalvotas...sunku suprast gyvenimo prasmę...ieškojau jos...bt neradau...pabodo ieškot...neradau...ir daugiau nieko padaryti negaliu...

kodel neregys nori matyti o luosas atsitiest ir zengti nauja zingsni pirmyn naslaitis surast namus o turtingas gal turet daugiau pinigu kam ?nes nori gyvent nori patirti kazka naujo.NEkalbek kad nenori gyvent nevalai taip sakyt nes nors zmogus nieko neturi stengiasi kabintis i apskutini siauda reikai gyvent kad kazka ateiti turetum ko dabar neturi kad kazka paseikt:}

niekas negimsta zinodamas gyvenimo kelio,reikia gyventi,kad tai surastum,pamatysi greitai rasi savo pasaukima tik reikia nepasidouti,gali prabegti dar daug metu kai suprasi kad gyvenimas yra grazus.(mane tokios abejones irgi kankina kamgyventi ir panasiai,bet stengiousi vytis savo svajones,vildamasi,kad jas kada nors pasivysiu)

Gyvenimo tiklas - klausineti , ieskoti , siekti .
Taip mirtis tawe islaisvins is wergijos , bet pasaulis werks , nes praras nuostabu zmogu .