
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Namie. Ką tik pravaikščiojau gatvėmis kelias savo mielo gyvenimo valandas. Negalvosiu, kiek per jas galėjau padaryti savo labui. Galėjau nedaryti dar daugiau (ir nedariau). "Švaistai laiką...". Aha. Bet jis mano, tad dedu jį kur noriu. Vis geriau nei į balkoną, prie pianino. (Metu lauk, kol dar neapdulkėjo). Nors galėčiau užkonservuoti...lova minkšta ir taip vilioja... Ne, aš stipri. Todėl ir einu tolyn. Pirmyn... Aplink mane daug žmonių. Kartais to nepastebiu. kartais (?). Draugų... Aš dažnai išnaudoju jų ausis. "Susiimk, vaike, ką darysi, kai niekas tavęs nebemylės?". Tu teisi. Kas per daug - nesveika. Per daug manęs. Kodėl aš visada gaunu daugiau nei duodu? (Gero taip pat). Laimė? Ne, greičiau savotiška sėkmė. Man velniškai sekasi. Velniškai. Duok dar. Man. Kaip visada: man, man, man! Nors nežadu viską priimti. Juk žinai, kaip su tais norais būna... Nepriekaištauk. Mano sąžinei atostogos - kompensacija už neapmokėtus viršvalandžius - ramybė man. O ji buvo darbšti...(rekomendacijos vis tiek nerašysiu!). "Puiki diena bananžuvėms gaudyti". O kam to reikia? Jos pačios pastimpa. Prisiryja bananų daugiau nei kada nors gyvenime joms reikėtų - godumas, mano drauge,- ir nebegali išlįsti...taip joms ir reikia. Skendimas - pačių skęstančiųjų nuostata. Gyvenimas gražus... Mielas toks. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. vasario 6 d. 20:08:02