
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
![]() manau visiems pazistamas veidas. is knygu, lietuviu klbos pamoku ir pan. budama kaime kai laukiau sriubos verdancios pasiemiau knyga paskaityti jos biografine. su elerasciais patiko. VASARA PRAĖJO „Vasara praėjo, vasara praėjo! –“ Groja vėjo smuikas, rudeninio vėjo. Gluosniai nusiminę vieškelin žiūrėjo: „Vasara praėjo, vasara praėjo!“. Gauskit, visos stygos, gauskite pašėlę! Grokit mano skausmą, grokit mano gėlą! Miršta aukso dienos, saulėje viešėję – Grokit vėjo stygos, grokite pašėlę! APLEISTAM PARKE Kai čia orkestras grojo ir žydėjo gėlės, Buvai ir tu, baltasis mano džiaugsme! Dabar taikai apleisti – rauda vėjas – Ir lapai skrenda, kaip geltoni paukščiai. Ir mintys, tos kankinančios, taip margos: Paliki čia jaunystę žalią vysti! – Sukąsk dantis, ir būki vargo vergas! Skrisk su geltonais paukščiais, skrisk į vėlių karalystę VIENUMA Tavo namas, tavo kraštas – Miško sutema. Tavo žingsnių aidi aidas Amžių glūduma. Mano languose vijokliai Kalbas su naktim. Atėjai žalčiais apjuostas, Su žaliom akim. Atėjai tu ne iš saulės, Su juoku nakties. Šaltos lūpos, žalias žvilgis – Pranašas mirties. Kalnuose žaibai vyniojas Mėlynais žalčiais. Kalnuose gaisrai plasnoja Alkanais sparnais. Kalnuose... Tyli ir lauki Žodžio nebylaus. Šalto sfinkso šaltos akys Nieko nebeklaus. Tu palik čia, kur vijokliai Saugoja naktis. Mane kalne baltam lauže Saulė pasitiks. JŪRŲ PASAKA Jūra be galo, jūra be krašto. Laivų skenduolių ji karalystė; Kur vėjams grojant, bangos dainuoja, Kur balti žirgai lekia putoja. Aš su bangomis žaisiu ir šoksiu, Vėjų laisvųjų dainas dainuosiu. Vakaro saulės juostų audėja Žvaigždėtam guoly žemę svajosiu. O tu, gododams saulės godelę, Eisi pajūrin gintarų rinkti. Eisi vakarių svajų svajoti, Ilgesio dainą jūrai dainuoti. Vakaro vėjas pučia nuo kranto: Ritasi bangos toliman tolin. Labąnakt liki baltas sveteli. Man patalėlis – jūros dugnelis. Tau žemės grožis, žydinčios pievos. Tau žemės dainos, deganti meilė. O man klajonė, mėlinas tolis Jūros berybės keliai klajoti. Aš išbučiuosiu krantą smiltinį, Kur tavo kojos vakar ilsėjos; Amžius kartosiu ilgesio dainą, Kurią tu vakar jūrai kalbėjai. GEDULAS Dvylika nakčių be miego Šviesų karstą palydėjo. Ir lelijos balto sniego Mėnesienoj suledėjo. Iš lelijų sidabrinių Byra ašaros ugninės. Tolimųjų gintarinių Jūrų ilgisi undinės. Man paskolinkit, lelijos, Ašarėlių skambančiųjų. Mano ašaromis lijo Ir raudoti negaliu jau. Susirinko aušros visos Suliepsnot ant mano kryžiaus. Rymo juodas kiparisas, Nekalbėti pasiryžęs. JUODAS SVEČIAS Už lango vėjas ir lietus. Už lango stovi juodas svečias Ir prašosi vidun. Sieloje baltos gėlės žydi. Sieloj jaunatvės dainos skamba. Sieloj... dainuoji tu. Nedegsiu laužų tavo nakčiai. Nerinksiu žodžių tavo maldai. Neskinsiu tau žiedų. Ugnis jaunystės – mano akys. Skirta giesmė – manoji meilė, Be žodžių, be gaidų. Kas atgaivins nuskintą žiedą? Kas nuramins palaužtą širdį? Kas sugrąžins „myliu“? Mirtis tik šypsos tuštumoje, Ir vienas baltas žiedas liūdi Tarp vystančių gėlių. Už lango... vėjas supa naktį. Girgždena vien pravertos durys. Viduj tamsu tamsu. Nutilo aidas paskutinis – Sieloje vieši juodas svečias Be žodžių be garsų. DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU Ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai - O mylimas pavasari, Manęs jau neberasi - - Sulaikęs juodbėrį staiga, Į žemę pažiūrėsi: Ir žemė taps žiedais marga ... Aš diemedžiu žydėsiu - - ALYVOS Manęs dar nebuvo - Alyvos žydėjo - - Manęs nebebus jau - Jos vėliai žydės - Ir kris jų lapeliai Nuo saulės ir vėjo, Kaip smėlio saujelės, Ant mano širdies - DVI DEŠIMTI SŪ Ruduo Paryžiuj - šlapia - Bulvaruose šviesu - "Štai, gėlės! Gražios! Kvepia! Tik dvi dešimti sū! Čia baltos, čia raudonos - Taip mėgiamos visų - Nevalgiau šiandie .. . Ponai! Tik dvi dešimti sū!" Šalti lašai sruvena Nuo sulytų kasų - , "Oi, pirkit, ponai mano, Tik dvi dešimti sū! Palauk! .. nors tu, bent vienas Neužsikimšk ausų! Stimpu čia visą dieną Už dvidešimtį sū - Nuvargę stingsta pirštai Ir akyse tamsu - - Gyvenime! Aš mirštu, Dėl dvidešimties sū!" RUDENIO ARIMUOS Žarsto baltą smėlį Širvinta nurimus - Rymo ramunėlė Rudenio arimuos. Viesulai padaužos Jau sparnus pakėlę - Tai blaškys ir laužys Lauko ramunėlę. Kam viena likai tu Rudenio arimuos - Akmenėlius skaito Širvinta nurimus. RUDENIO VIEŠKELIU Kojom pamėlusiom vieškelio gruodas - Nukrankė varnos vakaro lydimos... O kas našlaitei kelią parodys, Kur ta ugnelė gimtojo židinio? Žvarbūs ir vėjuoti debesys rausta. Kraupūs vaiduokliai - blaškosi gluosniai. Lietūs ir ašaros veidą nupraus tau, Pamotė vėtra plaukus nuglostys. Kam tu išklydai rudenio vieškeliu? Ar svetima tau duona pakarto? Kur ta ugnelė, kur tavo ieškoma? Baras, tik baras vėtra už vartų - PAVASARIS KALĖJIME - Nematei tu sprogstant beržo, Negirdėjai vyturėlio - - Ilgesingą žvilgsnį varžo Tau grabai drėgnų šešėlių. Paukštis čia neranda kelio - Net varnėnas jo nežino. Veltui stiebsies prie langelio, Prie pinučių geležinių! Tai iš ko tu sužinosi, Jog pavasaris atjoja? - Kad krūtinę skauda, kosi? Sienų plytos ašaroja? Ir sunkus vežimas dunda - Veža gatvėm žemei trąšą. Ilgesys pasiutęs bunda Ir krauju į širdį rašo. ANT LAUKINIO ŽIRGO Ant laukinio žirgo ji su vėtrom ūžė - Niekad nepamirši juoko to smagaus. Tai jaunystė mano - viesulų mergužė. Kas besulaikys ją, kas ją besugaus? Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant, Tą laukinę mergą už juodų kasų - Nusikrėsi sprandą .. . Nuskardės tik juokas, Kaip kalnų griaustinis užu debesų. BERŽAI Iš K.Tetmajer'o. Ir pravirko beržų lapai Rudenio gaida - Ir į tamsią tolią jūrą Plaukė jų rauda. Ir paklausė jūra: "Ko jūs Raudate beržai? Ar jum saulės nepakanka, Ar lietaus mažai?" "Debesys lietaus negaili, Saulė - spindulių - Tiktai žemė, kurioj augam Persunkta krauju va dauiau tingejau rasyt `] |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2007 m. rugpjūčio 21 d. 19:56:13
pamacius ja, pradejau deklamuoti "akmenelis turi salta sirdi..."
____________________
-
2005 m. gegužės 30 d. 17:54:05
____________________
...if you wanna miracles.... BE A MIRACLE!!!!!!
2005 m. gegužės 30 d. 17:52:15
____________________
Muzika ir meile sunku isreiksti zodziais,ja reikia jausti....
2005 m. gegužės 30 d. 16:16:18
2005 m. gegužės 30 d. 14:19:07
2005 m. gegužės 30 d. 14:07:43
2005 m. gegužės 30 d. 13:57:10
____________________
nezinau uz ka mane tu galetum teist gal uz akla nora gyvent nezinau kodel tureciau kazka pakeist gyvenu kaip moku gyvent... ____________________________________ "Jis rado skardinėlę kondensuoto pieno... todėl pasiliko ją sau, pastūmėjęs į kamputį, kad niekam neužkliūtų" - Mikė :D
2005 m. gegužės 30 d. 12:56:28
2005 m. gegužės 30 d. 12:35:07
____________________
STAND UP. SPEAK UP. Say NO to racism. _____________________ Aš gerai rusiškai keikiuosi. Nesidžiauk, brolau, alaus neparnešęs. _________________ svarbiausios gyvenimo tiesos: 1. Alus tinka gerti su bet kuo, ypač su alumi. 2. Kam gerti alaus mažai, jei galima daug. 3. Nėra dalykų, kurių vertės negalima išmatuoti alumi. 4. Aluje nepaskęsi 5. skaudžiausia tiesa: viso pasaulio alaus neišgersi. 6. bandelės yra 3 kartus skanesnės, jei tai yra alus. 7. nėra progos, kuriai esant negalėtum gerti alaus ir nėra alaus, prie kurio neatsirastų progos. 8. nėra sveikatos, kurios nepataisytų alus. to be continued.. Galimybių teorija: alus gali būti neskanus tada, jei ta nėra alus.
2005 m. gegužės 30 d. 12:20:27
2005 m. gegužės 30 d. 12:14:15
____________________
Namie nieko nera.
2005 m. gegužės 30 d. 12:13:43
____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.