
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
KAZKAS UZRASE MANO MINTIS.... .... Matau priešais save gėlę. Ne viena , visa puokštė... raudona, turbūt rožė, taip rožė, ta pati, kuri daro stebuklus, ta pati kuri teikia džiaugsmą žmonėm, kupina gyvenimo, meilės, tačiau spygliuota, kuri neprisileidžia, traukiasi, teikia skausmą. Pakeliu akis i viršų ir dar kartą pažiūriu i ją. Ji dirbtinė. Ji netikra, nevyva. ... nejaučia, nežino, negalvoja.. ir kam toks grožis reikalingas... jis juk dirbtinas... kam? Iš lėto atsikeliu, ir nueinu prie lango. matau kaip vejas supasi medžiu viršūnėse, girdėti vaiku klegesys, netoliese čiulba paukščiai. Ir visgi kam tas dirbtinis grožis? Kam tas dirbtinis gyvenimas? vėl atsiguliu i lovą ir užsimerkiu. Girdžiu vandens čiurlenimą... šaltinio vandenį...kuris švelniai ir amžinai gludina gulinčius dugne akmenis, kurie daug ką galėtų pasakyti, bet jie negali.. jie nejaučia, nežino, negalvoja... bet.. ne dirbtini... jie tikri.. ir jie gyvena savo tikra gyvenimą.... staiga pramerkiu akis ir aplink save matau tik pilka kasdienybe, dirbtini, nenaturalų gyvenimą... staiga prisimenu savo rūpesnius, savo nebaigtus darbus... ir vėl mane pradeda graužti sąžinė... oh... tik ne tai... kam tas gyvenimas toks... toks... dirbtinis, vienodas... užmerkiu akis, ir vėl pasiklystu savo fantazijos pasauly. Pakvimpa sodrus, tyras kvapas... taip tai jura... išgirstu kaip viena banga išdykaudama veja kitą bangą... švelnus vėjelis kedena man plaukus... einu baltu smėliu šalia juros, jaučiu kaip su kiekvienu žingsniu aš jaučiuosi laimingesnis. Smėlis švelniai kutena man pėdas, giliai įkvepiu ir atsigulu ant smėlio... bangos kiek įmanydamos greičiau įsibėgėja, tačiau vistiek nepasiekia mano pėdų, tačiau su kiekvienu vėjo pūstelėjimu jos stengiasi pasiekti. Pažiūriu i viršų... i pati dangų... mėlyna, bekraštį dangų... saulės spinduliai man neleidžia ilgai nuobodžiauti, nenutildomai mirguliuoja vandens paviršiuje...užsimerkiu.... tamsu.... aš vienas.....su savom mintim ir fantazijom. tačiau nenorėdamas buti tamsumoj, aš atsimerkiu..... Ir vėl... tamsu..... pažiūriu i laikrody, kuris visa gyvenimą tiksi ir rodo tuos skaičius kurie nenumaldomai bėga, kaip tas pats šaltinio vanduo... 02:17 nakties … ir vėl prisimenu savo nebaigtus darbus… bet… sąžinė mane slegia vis labiau… bet… juk naktis… užmerkiu akis.. ir nugaliu sąžinę, bei palieku rūpesčius kitai naujai eilinei dienai…jura…smėlis.. gyvenimas… |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. spalio 18 d. 16:45:04
Jus nesupratot, kas cia parasyta.. cia esme toli grazu ne sapnuose.. oj tikrai ne...
____________________
Rupesciu slepimas yra savigyna
2005 m. spalio 14 d. 17:18:56
2005 m. spalio 14 d. 17:00:01
____________________
Rupesciu slepimas yra savigyna
2005 m. spalio 13 d. 15:59:57
____________________
Laughter is the shortest distance between two people.