
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
chi... prisimenu kas buvo lygiai pries metus.. ![]() Na, štai- pagaliau atėjo pavasaris. Tą dieną buvo labai gražus ir šiltas oras. Sugalvojau, kad reikia su dviračiu nuvažiuot prisiskint žibučiu… Taigi, saulute šviečia, o aš, perlipus didžiąją balą prie savo namo ir išsitraukus dviratį iš garažo, jau riedu keliu… Vėjas kedena plaukus, saulė maloniai šildo, o aš jau artėju prie parko. ”Viskas tiesiog nuostabu” -pamaniau as. Deja klydau… Taigi, įvažiuoju aš į parką. Deja, pasirodo, kad ten, kur turi būti takeliai, dabar vien tik purvas.”Nieko, vistiek rasiu žibučių”-tariau sau. Šaip taip pravažiavus pro purvyną ėmiau dairytis žibučių. Bet deja, kad jas pasiekiau, turejau nusileisti nuo kalniuko. Apsnigto kalniuko. Na ką gi, paleidau viena dviratį nuo kalniuko, o pati atsitūpus nučiuožiau, ir... Radau tris žbutes! Hm, per visą kalną tik trys žibutės?! "Ne, nieko čia nebus, reikia grįžti namo" - pamaniau. Bet kai iš krūmų išsitraukiau dviratį ir pradėjau minti pedalus, tiesiog pasibaisėjau: stabdžiai klykė kaip pjaunama kat4! KA DARYT!? Per miestą taip tikrai nevažiuosiu! Aaaa! Padėkit! Pusę valandos prastovėjus ir pragalvojus ką darytį, pagaliau susiprotėjau ir įkišau kažkur tarp ratų pagaliuką. Valio!!!Nebeklykia! Bet dabar galiniai stabdžiai neveikia! Na nieko, dar yra priekiniai… Taigi visa uždususi ir nuvargusi vos vos užtempiau tą transporto priemonę ant kalniuko ir jau galvojau, kad laimingai pasieksiu namus, BET… sulužo ir priekiniai stabdžiai.Viršunė! Kaip aš važiuosiu be stabdžių?! Siaubas! Bet ką padarysi-namo grįžt tai reikia… Na ką gi, sėdau aš ant dviračio ir pirmyn. Po truputį judėjau namų link… Bet štai ir privažiavau patį baisiausią dalyką- didįjį kalniuką… "Na, -galvoju - kas bus tas, bet leisiuos" Taigi, pajudu ir... AAAAA!!!Dviratis per greitai važiuoja!!!Nebegaliu jo suvaldyti!!! Gelbėkit!!! Važiuoju isputus akis, iš visų jėgų stengdamasi išlaikyti vairą, ir tiesiog maldauju sustoti… Laimei, man šiaip taip pavyko jį sustabdyti. Taigi, visa susivėlus, išsitepus, purvina, pavargus ir su sulūžusiu apipagaliuotu dviračiu bandau po truputį pasiekt namus. ”Jau greit viskas baigsis, jau nebedaug liko”-galvoju. Bet ... na ir ką gi aš pamatau priekyje? O gi vienas mano labai labai nemėgstamą ir man labai nepatinkantį žmogu. O ne, jeigu jis pamatysi mane tokią, bus labai negerai! Pasislėpiau už medžio ir laukiu, kol jis lėtai nueis tolyn. Ir štai šioje vietoje Sėkmė man atkišo dantis! Ta žmogysta nuejo kažkur kitur! Nežinau kur, bet man ir nerūpėjo, nes svarbiausia, kad ne ten, kur man reikėjo važiuoti. Dabar puiki proga! Iš visų jėgų nesižvalgydama spaudžiu pedalus. Tikuosi jis manęs nemato! "Namai jau čia pat! Jau beveik! Nagi, tiek nedaug liko!" -vis katoju sau mintyse. Bet bet kaip tik tada ir įvyko didžiausia nelaimė! Mane užpuolė šuo! Toks mažas, bet labai aršus ir agresyvus šuo! Ir as išsigandus šio netikėtumo nesuvaldžiau dviračio ir išsitėškiau ant žemės, o dviratis įlėkė i krūmus… Siaubas!!!AAAAA!!! Pragulėjau ten valandėlę - nebeturėjau nei jėgu, nei noro atsikelti. Na bet po to, apžiurėjus, ar man nieko labai rimto, išskyrus visišką fiasko žibučių medžiojime, nenutiko, ištraukiau dviratį iš tų krūmų. Laimei, man nieko baisaus neatsitiko. Dviraciui irgi nieko-jis ir taip visas apdaužytas buvo, o be to, sustabdė krūmai. Vos vos atsitempiau jį į garaža, ir, apėjus, ne, tiksliau-įlipus i didžiąją balą parsivilkau namo ir griuvau ant lovos atgauti jęgų. "Viskas! Dabar net akyse nenoriu matyti dviračio!" - su6ukau visa gerkle ir dar ilgai klausiausi to tylaus aido, atkartojančio mano žodžius. šitos medžioklės pasekmių nepamišau dar ilgokai. Visiškas fiasko važinejant dviraciu - toks, kad po to tik vidury vasaros vėl važiavau dviračiu-, suplėšyti nauji džinsai, sulaužyti dviračio stabdžiai ir trys apvytusios Pavasario užuominos… |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. balandžio 7 d. 21:13:52
____________________
pease and love!
2006 m. balandžio 7 d. 16:09:35
____________________
If you wana be rich, you got to be a bitch :D
2006 m. balandžio 6 d. 21:13:50
____________________
Jei aš neskraidyčiau, būčiau tiesiog paprasta kiaulė.