
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Gal pusvalandį, o gal visą amžinybę, prastovėjau atsirėmusi keliais į lovos kraštą. Mano akių žvilgsnis skendo anapus stiklo. Jaučiausi kaip maža žuvytė geltoname akvariume. Tik vandens pas mane nėra. Vanduo anapus stiklo... Mano akys lydėjo kiekvieną devyniasdešimties laipsniu kampu krentančius lašus. Lašai dideli... Jie krenta sunkiai ir skausmingai. Vos prisilietę prie menkiausio paviršiaus išsitaško į daugybę lašelių, kurie nepraėjus nei akimirkai tampa viena visuma – BALA... Bala – mūsų gyvenimo skausmo, džiaugsmo, liūdesio, ilgesio, meilės ir sielvarto... Bala – viso to, ką žmogaus siela apima... Atrodo lyja visą amžinybę ir mano kojos nė kiek nepavargo, nes aš stoviu tik gal kokias penkias minutes. Balsas šaukiantis pasinerti į vandenį pažadina iš lietingo sapno... Viena akimirka... Aš nusisuku! Aš atsisuku! Tik viena akimirka... O jau dangus perrištas spalvingąja Vaivos juosta. Violetinės, mėlynos, žalios, geltonos, oranžinės, raudonos, avietinės, mažos laumės šoka danguje. Jų skraistės plaikstosi danguje... Saulės spinduliai namų stogus nudažo raudonai... Tik viena akimirka, o kaip viskas pasikeitė... Tik viena akimirka – tu esi čia... Tik viena akimirka ir tavęs jau nebėra... Ir kas sakė, kad svajonės neišsipildo..? Norėjau liūties ir gavau... Nors ir ne tokia liūtis, kokios norėjau, bet užtat kai ką supratau! ![]() Rožė nenorėjo būti panaši į bijūną, todėl užsiaugino spyglius... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. birželio 1 d. 18:05:58
____________________
Viskas yra laikina..
2006 m. birželio 1 d. 17:27:58
2006 m. birželio 1 d. 08:49:38
Gerai parasyta, kiekvienas supras savaip, bet nesupras to taip kaip tu supranti..
2006 m. birželio 1 d. 00:45:04
as del to gan daznai sau uzduodu klausima:
ar tureciau del to jaudintis ar paprasciausiai bandyti megautis tomis akimirkomis!?
rozes tampa tik grazesnes, del to kad nera lengvai prienamos...