
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Man bloga...žiuriu i tuščia lapą ir man bloga. Bandau apsimesti (ir apsimetu), kad viskas man gerai. Taip, aš per dažnai šypsausi, per dažnai juokiuosi. Bet aš tokia. Iš mano veido išraiškos nematosi kas mano viduje. Aš kenčiu. O jetau, niekada nemaniau, kad taip bus. Bet turbut išsipyldė blogo pranašo žodžiai... Juodas lapas. Bus ir nejuodu, bus spalvotu... raudonu. Aš tik noriu tos saulės kur šviečia ir į ją žiurėdama pamiršti kas esi ir kur esi. Kadaise buvau jo saulė. Kodėl? Aš nenorėjau, nenoriu, kad tai kas buvo įvyke, kad būtų įvyke. Norėčiau, kad tą vakara nesurastum mano lupų, pasiklystum ir tiesiog būtų eilinis vakaras praleistas su draugais, o ne kaip su busima širdies lyga. Heh, kaip banalu... sėdžiu kambaryje ir žliumbiu prisiminus tavo tą žvilgsni, kuris taip trumpai džiugino mane. Žinau, atrodau iš šalies labai juokingai... Tie „visažiniai“ juoktusi ir sakytu „Brangioji, iš tavęs tokio šudo malimo nesitikėjau“. Ha... nereiškia, kad įsimylęjus (ar kaip tą juasmą galima būtų pavadinti) tai ir kvaila. Nors... taip ir yra, bet kita prasmė. Aš kartais taip noriu užsimerkti ir pasakyti tau viską, koks esi man brangus, kaip mano suknista širdys verkia kai mato tave, kaip kūnas virpa, o akys liūdi, kad negali žiurėti į tavo įsimylėjusias akys. Taip niekada nebus... Nors ir sako, kad viskas mūsų rankose, bet ar pagalvoje sako? Kaip peržengti per visus savo principus, per visas mintys ir nusistatymus. Aš „neinciatyvos vaikas“ aš tik „losere“ kuri aklai nori tik vieno. Ar apie jausmus rašyti nuvalkiota tema? Taip, aišku. Kiekviena rožiniais rūbais apsirengusi fyfa, irgi yra žmogus, ir netgi aš- neapsisprendusi, nesubrendusi, turi tą daiktą kuris spardosi krūtinėje kairėje pusėje... kuria apsiramina smegenys, bet kuri kartais ištrukusi iš už „inkteleaktualumo grotų“ rėkia į įvairias pusės kaip psichinis lygonis. Aš noriu užmiršti, bandau, bandžiau bet nepavyksta. Tiesiog ne vienos pergalės po svarbių rungtynių. Aš šlykšti... pati sau. Na apie kitus negaliu nieko pasakyti, jei mokėčiau skaityti mintys, tai žinočiau kas apie mane taip galvoja. Bet nesvarbu, juk nieko nepakeisčiau, na tik dingčiau iš jų akių. Hm... bet jeigu perskaityčiau to žmogaus mintys, kuris yra man brangus... aš nusižudyčiau. Šiandien kalbu kvailystės, nes taip jaučiosi – kvaila ir naivi. Na ir kas? Juk kartais kiekvienas taip jaučiasi. Sėdžiu ir kalbuosi su savo geriausiu draugu – lapu. Aš nemegstu verkti su juo...nes jis vargšelis nemoka verkti, jis tik priima tylėdamas mano žodžius o ašaras isisiurbia į save – amžiams. Jis guli tylėdamas ir žinodamas visas mano nuoskaudas pyksta, nes jis išsiilgęs gerų žodžių, kuriu aš nemoku parašyti. Aš rašyčiau šypsodamasi jeigu turėčiau tave. Bet kai žmogus laimingas jis beveik niekada nerašo. Jis tiesiog neturi laiko rašymui, tai tik laiko gaišymas, jis tik džiaugiasi ir jam to užtenka. Dalinasi savo džiaugsmu su visais, o liūdėdamas dažniausiai kalbasi su lapu(tokių žmonių grupė kuriai priklausau ir aš). Suspausdama rankoje stebuklinga kiniška moneta prašau, kad atneštu rytoj gera diena... kad atneštu tavo jausmus man. Kad galečiau juos apkabinti ir niekada nepaleisti. Aš myliu. Aš kenčiu. Aš rašau. Ir nieko nedarau... Nes paprastas jo kreivas žvilgsnis reiškia man pasaulio pabaiga, bloga sapną, blogą rytoju. Ar supranti dabar koks tu man svarbus? Jeigu pavogtum iš dangaus mano mėgstamiausia žvaigždę – aš nesupykčiau, jug ją turėtum tu ir ji taptu man dar mėgstamiausia ir geidžiamiausia.. Bet jeigu bandytum padovanoti ją kitam žmogui – mane sugniuždytum ir mano žvaigždė užgęstu, ji nebūtu tokia geidžiama, tokia norima, ji taptu man kentėjimo simboliu. O dabar linksmiau: matau kaip šypsosi vaikas. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. rugpjūčio 13 d. 22:52:05
____________________
http://www.last.fm/user/naktiesziedas __________________ <your dream world is a very scary place>
2006 m. rugpjūčio 13 d. 19:25:07
Man irgi tai teko pajusti, bet atstumas, protas, o ne sirdis, bandymas uzmirsti ji pamazu istrina visa tai, kas kadaise man buvo taip brangu. Tada junti karteli, pykti... Vis del to laikas padaro savo. Jis uzgydo zaisdas. Bet islieka baime, kad jis...galbut...kada panores vel zaisti manaisiais jausmais pats to nezinodamas. Tada man atrodo, kad as issigyziau nuo ligos pavadinimu "Jis",bet kuo toliau galvoju tuo labiau bijau manosios reakcijos kai kada einant musu akys susitiks... Nezinau, bijau suzinoti, ka tada jaus mano sirdis...Bijau, kad pajusiu tai, kas tiek laiko buvo zudomas. As vel iklimpsiu, bet tada pradedu sau sakyti "gal"... Gal viskas bus kitaip...
____________________
'Kančia yra kas rytą nubusti griuvėsiuose. / ir kančia yra suprasti, kad negali nenubusti.' [S. Parulskis]
2006 m. rugpjūčio 13 d. 18:46:55
____________________
There Is No If... Just And ~ There Is No If...
2006 m. rugpjūčio 13 d. 18:14:11
O tu irgipabandyk nusisypsot kaip vaikas
____________________
gyvenu