Nemyžk Prieš Vėją, Nes Gurkšnį Gausi II

Nemyžk Prieš Vėją, Nes Gurkšnį Gausi II

Misantropia

Mirtinai nuobodžios dienos tylą trikdė tik neaiškus garsas, sklindantis iš visur ir kartu iš niekur. Garso prigimtį turbūt sunkiai pavyktų nustatyti net specialistui, daugelį metų studijavusiam garsų įvairovę. Garsas priminė iš požemio karalystės besiveržiančios gauruotų pabaisų kariaunos karo šūksnį – tokį primityvų ir varantį siaubą net pačiam narsiausiam iš narsiausių. Bimba pakreipė galvą į vieną pusę, po to į kitą, pavartė akis... tačiau visos jo pastangos nustatyti garso kilmę patyrė nesėkmę. Bimba buvo per daug alkanas, kad suprastų jog tai gurgia jo nuosavas skrandis. Keturios priverstinio badavimo dienos, pažadino Bimbos skrandyje daugelį metų miegojusį žvėrį ir tasai pakilo reikalaudamas jam priklausančio maisto.

Saulė, ryte vėlavusi patekėti, nes pramiegojo, dabar bandė atsigriebti už prarastą laiką ir svilino negalėdama jėgų. Bimba, blaivas ir kankinamas troškulio, nebežinojo kur dėtis. Iš nevilties norėjosi kaukti, staugti ir sienom lipti. Tik kur tas sienas rasti, kai aplink vien žalias vanduo ir rožiniam danguj kybanti saulė.

Bimba nuleido vos ant kaklo besilaikančią galvą ir skvarbiu žvilgsniu įsistebeilijo į vandenį. O gal taip netyčia ims ir praplauks kokia žuvelė? O gal taip netyčia pavyks ją nutverti? O tada jau ir pietus šiokius tokius turėtų... viltis visada miršta paskutinė, net pastatyta prieš faktą, kad per pastarąsias dienas nepraplaukė nė viena valgoma žuvelė – tos, kur teikėsi praplaukti, kėsinosi suvalgyti jį.

-Viena kepta žuvelė... dvi keptos žuvelės... trečia parūkyta...- Bimbai nuo karščio jau ėmė skystėti smegenys. Gulėjo jis paslikas ant valties dugno, graužė kairiojo bato likučius ir ne iš karto susivokė kas ir kaip, kai virš jo pakibo šešėlis. –Ketvirta patroškinta... penkta panaši į laivą...

-Ei tu ten dar gyvas?

-O šešta ir kalbėti moka.... Sveika Žuvie... Kaip vaikai laikosi, daug anūkų turi?

-Bet taigi tu jau kliedi, - šį kartą balsas pasigirdo daug arčiau, bet Bimba jau nebeturėjo jėgų nei pažvelgti į Žuvį, nei paklausti ko ta Žuvis nori? Bimba tik pajuto kaip Žuvis jį paėmė už kojų ir ėmė kažkur tempti. Bimba galvą buvo pasidėjęs ant sėdimosios lentutės, ko Žuvis nesivargino pastebėti, ir, kūnui pasislinkus į priešingą pusę nei buvo padėta galva, pastaroji liko be atramos ir pompastiškai plojosi kietą valties dugną. Bimbai iš akių pažiro žiežirbos ir užslinko palaiminga tamsa.

Pirmasis akių atmerkimas patyrė visišką fiasko. Ryški šviesa taip stipriai apdraskė jautrias akis, kad Bimba turėjo užsimerkti. Suskaičiavęs mintyse iki dešimties (tik tiek temokėjo) Bimba nusprendė, kad atėjo laikas antrajam bandymui. Nedrąsiai praplėšęs vieną voką jis susigūžė laukdamas naujos skausmo bangos. Bet taip ir nesulaukė. Lengviau atsikvėpęs Bimba ryžosi atmerkti antrąją akį ir ėmė dairytis.

Pirmiausiai į akis krito purvina, kiek aptrinta burė su atgrubnagiškai išsiuvinėtu neaiškios kilmės padaru, turinčiu dvi galvas, bet nė vienos akies. Kitu laiku tai būtų labai nustebinę Bimbą, tačiau susiklosčius dabartinei padėčiai, jo nebestebino niekas.

Pakreipęs galvą į dešinę, Bimba išvydo ne itin sąžiningai nušveistą denį – šen bei ten voliojosi purvini skudurai, iki blizgesio apgraužti kauliukai, jau pagedę žuvienos likučiai ir keletas tuščių butelaičių. Žvelgdamas į maisto atliekas Bimba pajuto kaip burnoje kaupiasi seilės, kurias nenorom teko nuryti. Spjaudytis tokioje padėtyje buvo per didelė prabanga.

Vargais negalais atplėšęs akis nuo tuščių butelių ir apgraužtų kaulų, Bimba pasuko galvą kairėn. Nosis atsirėmė į batų tepalo nemačiusį batą. Batas, savo ruožtu buvo tiesiogiai sujungtas su liesa koja, besiremiančia į dar liesesnį kūną, laikantį rusvaplaukę galvą nusėtą strazdanomis. Galva, sugavusi Bimbos žvilgsnį, kažko džiugiai išsiviepė, bandydama imituoti šypseną. Nuo perkarusio kūno atsiskyrė panaši į šakalį ranka ir nutįso Bimbos link.

-Džiugu, kad jau atsipeikėjai, - dar labiau išsiviepė galva.

Bimba įtariai suniurnėjo ir, dėl viso pikto, šiek tiek pasislinko atgal. Strazdanota fizionomija sutriko:

-Nebijok, aš tavęs nenuskriausiu...

Tačiau Bimba vistiek traukėsi šalin ir žiūrėjo pasiutusio šuns žvilgsniu. Strazdanius vis labiau nervinosi. Iš šalies žiūrint nesunku buvo pastebėti, kad jis jau gailisi užsikrovęs šitą naštą. Akylesnis netgi įžvelgtų visai rimtą svarstymą, ar nevertėtų išmesti evoliucijos nesusipratimo atgal per bortą.

-Gal tu alkanas? - pasiteiravo rudis įsistebeilijęs į Bimbą. – Valgyt nori?

Bimbai vien nuo užuominos apie maistą ėmė spazmuoti skrandį. Idiotiškai kinkuodamas galvą, jis pareiškė visišką pritarimą.

Perkarėlis net susiraukė kai keistasis jo svečias pradėjo taškytis seilėmis. Neslėpdamas pasišlykštėjimo jis nusibraukė nuo veido seiles.

-Ramiau, ramiau tu! Aš juk nesakiau, kad turiu valgyti. Tik paklausiau ar nori...

To Bimbai jau buvo per daug. Pyktis sugrąžino sveiko proto likučius. Bimba ryžtingai pašoko ant kojų ir nutaisė tūžmingą miną.

-Ką, manai, kad atsitempei mane į savo laivą ir jau gali iš manęs tyčiotis?!

-Nieko aš nemanau. O jei kas nepatinka - bortas ana ten, visada gali iššokti.

-Ot imsiu ir iššoksiu! – Bimba demonstratyviai nužingsniavo prie borto ir persisvėrė. – Ei, o kur mano valtis?

-Kažkur liko, - gūžtelėjo pečiais strazdanius. – Džiaukis, kad paėmiau tave. Tavo šlamštas čia tik vietą užimtų.

-Kurgi ne!- pagiežingai riktelėjo Bimba. - Jei bent truputį sutvarkytum savo šlamštą tai tilptų ir manasis! Ir ką gi man dabar daryti?

-Nežinau, - strazdanius, regis ir temokėjo gūžčioti pečiais. – Gal išgeriam?

Šį kartą jo žodžiai turėjo pagrindą ir tai įrodė butelis, laikomas perdžiūvusios rankelės. Argi Bimba galėjo atsisakyti tokio pasiūlymo? Tą vakarą, pirmą kartą per visą laiką nuo savo vaikiškai kvailo pabėgimo, Bimba negalvojo apie salą, kurią visi vadina NEMYŽK PRIEŠ VĖJĄ, NES GURKŠNĮ GAUSI. Tą vakarą jis džiaugėsi atradęs naują draugą ir sugėrovą – Kimbą.
~1998-1999 [to be continued]

2006 m. rugpjūčio 22 d.

Misantropia / Kokia prasmė susirinkti šuns š,

2014 m. balandžio 12 d.

Misantropia / Apie stereotipus... turbūt

2014 m. balandžio 11 d.

Misantropia / Kodėl? Kodėl? Kodėl?

2014 m. kovo 31 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (3)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

zilwis
2006 m. rugpjūčio 22 d. 20:32:52

Ne nu čia tai geras...patiko

____________________
[img]http://www.blogas.lt/dievuziniasklaida/uploads/d/DievuZiniasklaida/85214.jpg[/img]

Atsakyti

EgzistencinisNerimas
2006 m. rugpjūčio 22 d. 20:03:22

nea. yra posakis pissing in the wind satisfies me.
bet jis geras

____________________
Kopijuoti be autoriaus sutikimo draudžiama. Rimtai.

Atsakyti

Misha_
2006 m. rugpjūčio 22 d. 19:56:42

yra net toks posakis "it satisfies me like pissing in the wind"
nematau problemos

____________________
some are born to sweet delight; some are born to endless night

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Alvydas1	Nile Santana O albumas tikrai geras	2
Very_crazy_enough	Hold Me In Your Arms Rick Astley	1
Sahja	Vasaros pasaka Širdelės	0