Visa Tai Tik Sapnas?

Visa Tai Tik Sapnas?

Persuader

Vildas pabudo ir negalėjo pajudinti nei savo kojų,nei rankų, nes visos jo galūnės buvo sukaustytos grandinėmis.Sunkiai atplėšęs savo akių vokus vaikinas pamatė,kad esa nedideliame kambaryje su dar dviems žmonėmis,kurie taip pat,kaip ir jis,yra sukaustyti grandinėmis.Šie dar nebuvo atsibudę todėl Vildas nieko nesakė tik smarkiai papurtė savo galvą,tarsi tikėdamasis,kad po šio veiksmo kasnors pasikeis,tačiau nepasikeitė visiškai niekas:kambarys liko toksai pat tamsus,o ir bendras vaizdas tikrai nepagerėjo.
Vildas pamatęs,kad priešai jį stovinti mergina pradėjo purtyti galvą ir murmėti neaiškius žodžius,kreipėsi į ją:
-Atsiprašau,koks tavo vardas?Gal žinai kodėl mes čia?
Vietoj atsakymo vaikinas sulaukė keisto iš miegų bandančiosios pabusti žvilgsnio.Ji įdėmiai apžiūrėjo Vildą ir vėl nuleido savo galvą,taip ir netarusi nei žodžio.
Vildas dar ir pats pagalvojo apie saldų miegą,tačiau išgirdo kito jaunuolio žodžius:
-Kur mes esame tikriausiai nežinome nei vienas iš mūsų,kažkodėl man atrodo,kad aš net nenoriu to sužinoti.Beje,mano vardas Nidras.
-Mano vardas Vildas.Bijau,kad tu gali būti teisus.Reikia tikėtis,kad bėgant laikui bent jau kažkas paaiškės,-į Nidro žoždžius atsakė Vildas.
-Mano vardas Girva,-pasižiūrėjusi į vaikinus prisistatė vienintelė šio kambario mergina.
-Ką dabar darysm,juk esame prirakinti grandinėmis,o ir panašu,kad šis kambarys neturi jokių durų,pro kurias galėtume išeiti net jeigu kaip nors sugebėtume išsilaisvinti,-žvalgydamas po visą kambarį kalbėjo Nidras.
-Palaukit,man atrodo...,-sakinio viduryje nutilo Girva.
-Kodėl nepabaigei sakinio?,-pasižiūrėjąs į merginą paklausė Nidras.
-Man ant rankos nupiešta gulbė,-lėtai atsakė Girva.
-Ant manosios nupieštas erelis,-sulaužydamas nejaukią tylą ištarė Vildas.
-Nidrai,kas nupiešta ant tavosios?,-paklausė gulbės piešinį ant rankos turinti mergina.
-Vilkas,-neatitraukdamas akių nuo savo rankos atsakė vienas iš dviejų ten buvusių vaikinų.
-Ir?Ką gi tai galėtų reikši?Mums ant rankų nupiešti žvėrys.Negi turėtume ką nors daryti?Ir jeigu taip,tai ką?,-kelis klausimus iš karto pažėrė Vildas.
-Kaip jau sakiau prieš tai,kažkodėl nenoriu sužinoti kodėl mes čia ir ką reiškia tie piešiniai ant mūsų rankų,-pasikartojo Nidras.
-Mano oda,ji...,-sakinio vėl nepabaigė Girva.
-Kas darosi su tavo oda?,-nesupratęs kodėl mergina sakinio viduryje užčiaupė lūpas paklausė Vildas.
-Ji pasidarė baltesnė, visai kaip tos gulbės ant mano riešo,-tyliai ir nepakėlusi akių atsakė Girva.
-Negi įmanoma,kad mes pavirsime tais žvėrimis,kurie yra nupiešti ant mūsų odos?,-pats abejodamas dėl savo klausimo prabilo Nidras.
-Ne,taip negali būti,mes juk nesergame jokia liga ir išvis abejoju ar pasaulyje yra tokia liga,nuo kurios mes pavirstume žvėrimis,-abejones bandė prasklaidyti Vildas.
-Visa mano oda balta kaip gulbės,bet gal šitas keistas procesas palietė tik mano vienos kūną,gal jums nieko nenutiks...,-eilinį kartą sakinio nepabaigė Girva.
-Kas dabar?,-paklausė Vildas.
-Vildai,tavo oda,ji...ji papilkavo...,-nerišliai sakinį bandė sudėti mergina.
Vildas pasižiūrėjo į savo rankas ir jo nelaimei Girva buvo teisi-jo oda tikrai pakeitė spalvą-iš žmogiškosios ji patapo pilkšva.
-Nidrai,ar tu nieko nepastebi,jokių pasikeitimų ant savo odos?,-žiūrėdamas į Nidro pusę paklausė Vildas.
-Pastebiu...,-vienu žodžiu atsakė vaikinas.
-Gal pasakysi ką būtent?,-paklausė jo Girva.
-Mano oda yra tokia pat juoda,kiap ir tamsa šiame kambaryje...,-pasimetusiu balsu pravebleno Nidras.
-Negi visa tai yra tiesa?Negi Nidras pavirs vilku, Girva-Gulbe,o aš ereliu?,-tarsi garsus pamąstymas Vildo žodžiai nuskambėjo tarp akmeninių šio kambario sienų.
-Norėčiau tam rasti kokį nors racionalų paaiškinimą,bet bijau,kad šiuo atveju tai nėra taip lengva,o gal ir išvis neįmanoma,-į Vildą kreipėsi Girva.
-Net jeigu ir pavirstume žvėrimis,negi čia lauksime savo mirties visą amžinybę?,-negalėdamas patikėti savo paties žodžiais paklausė Vildas.
-Prakeikimas,ant mano kūno pradėjo atsirasti juodi plaukeliai,-susinervinęs temą nukreipė Nidras.
-Tai ko galiu tikėtis aš?Kad man ant kūno pradės augti erelio plunksnos?,-tokiu pačiu balsu kaip ir Nidras paklausė Vildas.
-Panašu,kad taip,pažvelkite į mano rankas,-į susimąsčiusius ir išsigandusius vaikinus kreipėsi Girva.
Tiek Vildas, tiek Nidras pakėlė savo galvas ir sužiuro į merginą,kurios rankos jau buvo pasidengusios baltomis plunksnomis.Vildas nuleido galvą ir kažką pradėjo murmėti po nosimi,kai tuo tarpu Nidras išleido kažkokį lengvą garsą ir iš grandinių garso galėjai spėti,kad jam kažkas nutiko.
-Nidrai ar tau viskas gerai?,-paklausė Girva.
-Taip,man viskas gerai,išskyrus tą faktą,kad aš tabaluojuosi ant grandinių kaip negyvėlis,nes mano vilkiškos kojos nesugeba išlaikyti mano didelio kūno,-jau pasikeitusiu balsu atsakė Nidras.
-Ką tai reiškia:,,mano vilkiškos kojos“?,-vėl paklausė Girva.
-Nežinau kaip tu ar Vildas,bet panašu,kad žmogumi aš būsiu nebeilgai,-urzgimą primenanančiu balsu atsakė Nidras.
Dabar nei vienas jaunuolis nebekalbėjo.Visų galvos buvo nusvirosuos.Visų kūnai nebepriminė žmonių,o gręčiau apmirusius žvėris.
Vildo kūnas buvo pasidengęs plunksnomis,visiškai kaip ir Girvos,tik skirtumas buvo tas,kad merginos plunksnos buvo baltos,o vaikinio-pilkos.Tuo tarpu Nidras gulėjo parkritęs ant grindų ir jau nebesukaustytas grandinėmis.
Praėjus kelioms valandoms Vildas pramerkė savo akis ir apsižvalgęs nepatikėjo tuo,ką pamatė-netoli jo gulėjo sniego baltumo gulbė ir juodas kaip naktis vilkas.Pažvelgęs žemyn Vildas pamatė erelio kojas ir suprato,kad baisiausias jų košmaras pavirto realybe-visi buvę šiame kambaryje pavirto žvėrimis,lygininai tokiais,kurie kažkada buvo nupiešti ant jų odos.
Vildas pagalvojo ar dar moka kalbėti kaip žmogus,bet jam pravėrus snapą ir pabandžius ką nors ištarti,viskas paaiškėjo:vos pravėręs snapą jaunuolis išleido tik paukščiui būdingą garsą,kuris pažadino tiek Nidrą,tiek Girvą.
Dabar visų žvėrių,kažkada buvusių jaunuoliais, akys buvo nukreiptos į sieną,ant kurios buvo trumpas laiškas sakantis tolimesnę šito pamišusio nuotykio eigą:,,Jūs pavirtote žvėrimis,tačiau kažkada buvote patrauklūs jaunuoliai.Galite ir vėl tokiais tapti jeigu padarysite tai,ko iš jūsų prašau.Kaip žinoma visi žmones turi savo baimes,savo silpnąsias ir stipriąsias vietas,kažką,ką norėtų papasakoti visam pasauliui arba paslėpti giliausioje žemės vietoje.Mano sąlygos yra tokios,aš paversiu jus žmonėmis,po vieną ir kiekvienas iš jūsų turėsite papasakoti kodėl aš jus paverčiau būtent šitais žvėrimis.Net nebandykite meluoti,jog nežinote kodėl aš jus paverčiau tuo,kas esate dabar-melavimo atveju nebeištrūksite iš šito kambario niekada.Pradėsime nuo tavęs ,Nidrai,paskui Girva ir galų galiausiai tu,Vildai.“
Vos tik jie perskaitė šitą nežinia kada ir kieno rašytą žinią-Nidras ir vėl pavirto tokiu jaunuoliu,koks buvo prieš keletą valandų.Jis atsisėdo kambario viduryje ir pradėjo savo istoriją:
,,Vieną dieną aš, mano draugas,tėvas ir dar keli jo draugai-nutarėme pamedžioti savo malonumui.Diena buvo gana sėkminga,tikriausiai todėl,kad žmones šaudę tiek iš lankų,tiek iš arbaletų buvo nebepradantieji toje srityje.Visi turėjo laimikį ar net keletą jų,išskyrus mane.Bėgant laikui vyresni tėvo draugai pradėjo iš manęs tyčiotis,kad nieko nenušoviau ir pasakė,kad paliks tamsiame miške per naktį jeigu nieko nenušausiu.Netrukus po šių žodžių mes radome vilkų irštvą ir vieną vilkiuką,kuris dar nebuvo spėjąs į ją įlįsti.Tėvo draugai pasakė,kad privalau nušauti jį,kad ir ne mastui, bet bent jau kaip trofėjų ir įrodymą,kad neesu bailys.Vienas jų man davė arbaletą ir pamokino kaip iš jo iššauti.Aš ilgai taikiausi ir vis dvejojau...Aišku dabar jau žinau,kad padariau blogai,bet tai suvokiau,kai stėlei liko vienas metras iki mažo jo kūnelio.Stėlė skrido tiesiai į vilkiuką ir,kai nuo jos smaigalio nuvarvėjo pirmas kraujo lašas,tėvo draugai man pradėjo tapšnoti per petį ir sakyti,kad pasielgiau kaip tikras vyras,bet tikrai to gailiuosi...“.
Nidras pabaigė savo pasakojimą ir laukė kas dabar nutiks,jo rankos šiek tiek drebėjo,jo akių vokai nevalingai trūkčiojo.Vaikinui taip belaukiant už nugaros pasigirdo Girvos kosėjimas ir tai reikšė,kad pirmosios istorijos pasakotojui neteks šitame kambaryje tūnoti per amžius.
Girva atsisėdo netoli Nirdo ir pradėjo savo istoriją,paaiškinančią kodėl dar visai neseniai ji buvo pavirtusi gulbe:
,,Man būnant mažai aš gyvenau nedidelėje gyvenvietėje,kur visi pažinojo visus.Žiemomis aš mėgdavau žaisti su bendraamžiais iki išnaktų.Namo eidavome tik tada,kai nebepavilkdavome kojų arba,kai kas nors iš vyresnių ateidavo mūsų parsivesti.Vieną kartą išėjau su dviem savo draugėmis,tiesiog pabraidyti po didžiulias sniego pusnis.Kaip visada sugalvojome nueiti prie vieno iš daugelio ežerų esančių netoli mūsų gyvenvietės.Jame pamatėme neįprastą vaizdą:lede buvo keturiolika įšąlusių gulbių.Be abejo,mes nusprendėme joms padėti ir atsinešusios iš namų keletą įrankių pradėjome skaldyti ledą.Taip vadavome vieną gulbę po kitos,kol lede beliko paskutinė.Draugės paragino mane eiti namo sakydamos,kad ir taip padarėme didžiulį darbą,o paskutiniąją išlaisvinsime rytoj.Iš karto aš nesutikau,bet,kai jos pagrąsino paliksiančios ant ežero mane vieną-aš sutikau eiti namo.Naktį negalėjau užmigti,nes galvojau apie ten paliktą gulbę ir vyliausi,kad ryt iš ryto mes nuiesime ir ją išlaisvinsime.Nuėjusios iš ryto mes radome ją sustingusią ir padengtą plonu ledo sluoksniu.Ilgai kaltinau save,kad palikome vieną neišlaisvintą gulbę ir laukėme iki ryto...“.
Girvai pabaigus istoriją Vildas atvirto į žmogų,jis atsisėdo prie savo likimo draugų ir pradėjo paskutiniąją istoriją:
-Gyvenu pilyje kartu su savo tėvais bei dviem seserim.Aplink pilį yra didžiulis miškas,kuriame aš dažnai vaikštau nuo ryto iki vakaro.Be abejo,miške prisižiūriu įvairiausių vaizdų,tiek kritusių,tiek sužeistų gyvūnų.Prieš pusantrų metų radau pirmą sužeistą erelį ir parsinešiau jį namo tam,kad išgydyčiau.Dabar savo kambaryje turiu keturis kažkada sužeistus ir dabar jau visai išgydytus paukščius.Priežastis kodėl aš pavirtau sakalu šitame kambaryje be jokio išėjimo yra aiški-aš niekada į laisvę nepaleidau tų erelių,kuriuos išgydžiau...“.

Vildas pabudo nuo erelių skleidžiamų garsų.Jaunuolis kažkokiu keistu žvilgsniu apžiūrėjo savo kambarį ir dar truputį pagulėjąs lovoje,pakilo eiti link vieno iš narve esančių paukščių.Vaikinas atidarė vieno iš narvelių duris ir netrukus taip pat pasielgė su likusiais.
Nieko nelaukęs Vildas išėjo pro savo kambario duris ir grįžo tik po gero pusvalandžio.Kambarys buvo labai didelis todėl Vildas net nežiūrėjo į narvelius,jis tiesiog krito į lovą ir užmerkęs akis pasiruošė saldžiam miegui,tačiau dar nespėjus užmigti jaunuolis išgirdo,kad kambaryje be jo yra dar kažkas.Pakėlęs savo mieguistą galvą Vildas pamatė,kad ereliai net nepajudėjo iš savo narvelių.Vaikinas atsistojo ir pradėjo eiti link paukščių,o šie nieko nesakančiu žvilgsniu žiūrėjo į savo išgelbėtoją.Vildas paimė vieną erelį iš narvo ir priėjąs prie lango tarė:
-Gali skristi,kažkada tave išgelbėjau,o dabar ir vėl paleidžiu į laisvę.
Po šių žodžių erelis pakilo nuo Vildo riešo ir išskrido į jį kažkada sužalojusį pasaulį.Jo pavyzdžiu netrukus pasekė ir kiti narveliuose tupėję paukščiai.
Prieš susmigdamas į lovą Vildas tepratarė:
-Nežinau kas būtų blogiau, palikti tuos paukščius numirti ar laikyti juos įkalintus čia,kur jie yra atskirti nuo žiauraus ir kartu kažkuo traukiančio pasaulio...

2007 m. liepos 18 d.

Persuader / Del CV rasymo

2006 m. birželio 5 d.

Persuader / Pasakykit laike sian anglu iskaita

2006 m. balandžio 20 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (4)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Persuader
2007 m. liepos 18 d. 19:17:14

o jeigu nepaslaptis, ko čia trūksta, ta prasme, kad tave kabintų?

Atsakyti

k_b
2007 m. liepos 18 d. 18:51:06

tai nėra tas, kas mane kabintų ir sukeltų skaityti norą - vis daugiau ir daugiau..

____________________
expect the best, be prepared for the worst, fuck what others think & do your own thing. Skaityk mano blogą: http://16div.tumblr.com

Atsakyti

Persuader
2007 m. liepos 18 d. 09:53:35

kas bet?

Atsakyti

k_b
2007 m. liepos 18 d. 01:46:33

įdomiai... mistiškai, bet... ;>

____________________
expect the best, be prepared for the worst, fuck what others think & do your own thing. Skaityk mano blogą: http://16div.tumblr.com

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Silentist	The Father Who Must Be Killed Morrissey	1
malia	Bend and Break Keane	1
Konditerijus	Mutter Rammstein	1
Sahja	Moterys meluoja geriau Širdelės	0
PLIKASS	Quiet The Mind IAMX	0
Alvydas1	Silence Like The Grave Paradise Lost Ką tik iš keptuvės. Nikas Holmsas dar turi ką pasakyti.	0