
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Nepaliaujamai kasmet gamtai keliant vis didesnius siurprizus, Nemuno žemupio gyventojai (Šilutės, Rusnės apylikės) priversti tverti nelauktus potvynius šiuo metų laiku – sausį. Įprasta būdavo apsemtų plotų nepatogumus kęsti vėlai rudenį ir pavasarį atlydžio metu. Tačiau šiemet gamta stebina kaip niekada anksti: Nemuno vandenų tūris išsiplėtė tiek, kad atjungė Rusnės miestelį nuo kontinentinės Lietuvos. Didžiulės pelkės, kurių tolimuosius krantus vos galima įžiūrėti, prasidėjo dar nepasiekus Šilutės. Kuršių Nerijos baseino upės šiuo metu praktiškai nebeturi šlaitų. Miestelyje tvano, deja, nepastebėjau, tačiau vietinio laikraščio antraštė skelbė, kad „potvyniui keliuose pasiruošta, bet gatvėse – ne“. Paklausęs vietos gyventojų, sužinojau, jog per didžiausius atodrėkius vanduo yra pasiekęs ir kai kurias Šilutės miestelio teritorijas. Ką gi, tęsiam kelionę automobiliu toliau. Mažejant keliolikos kilometrų atstumui iki Rusnės, ėmė matytis dar didesni apsemtų pievų plotai. Kur ne kur salelėse drioksojo trobos, dažnoje sodyboje matydavosi valtys. Čia jos ne tik žvejybai skirtos, bet ir susisiekimui su atskirtu pasauliu. Reikšmingesnės pagalbos čiabuviai tarnybų prašo retai, mat patys yra pratę įveikti nepatogumus, bet vis delto maisto produktų gelbėtojai atplukdo. Pasak šį kraštą pažįstančio žmogaus, gyventojai būstus turi ir miškuose, kuriuose taip pat nedėkingais sezono periodais tyvuliuoja vanduo. Liaunesnių medelių stiebai ištisai pakelėmis išvirtę, o to kaltininkas – šaknis išplaunantis ir keliantis vanduo. Pamažu priartėjome prie kritinės ribos. Toliau automobiliams važiuoti buvo nesaugu, nes vanduo kelią apsėmė 25 cm ir didesniu gyliu. Diena anksčiau, jis siekė apie 5 cm. Prisipažinsiu, buvo keistokas jausmas pirmąkart matyti tokį gamtos reiškinį. Palei krantinę braidė keletas vaikų, o eilėje prie kelių tarnybos keltuvų laukė šešetas automobilių. Savimi pasitikintis džipo vairuotojas, nepaisydamas aukšto vandens lygio, pasinėrė į apsemtą ruožą ir savo jėgomis bandė įveikti kone šimto metrų atkarpą. Jam pasisekė, bet netikiu, kad salonas išliko sausas. Netrukus sulaukę savo eilės, traktoriaus pagalba, pasiekėme kitą krantinę. Pakilus ant Rusnės tilto, matėsi kuo plačiausi Nemuno krantai, primindami didžiąją Misisipę. Už jo ir nuolat gamtos stichijų kamuojamo Rusnės kaimelio riboženklis. O kuo gi garsus šis pamario kraštas? Suprantama, kad žuvimi. Nuvažiavus pas vieną verslininką, besiverčiantį jūrų gerybėmis, įsigyjome šviežut šviežutėlį, išrūkytą ir vartojimui paruoštą ungurį. Rusniškis prasitarė, kad masiniam žūklės sezonui neprasidėjus, pamaryje tvyrauja ramybė, tačiau netruks laikas prabėgti ir bus sunku pakrantėse rasti vietą, kad galėtum pažvejoti. Išvažiuojant iš salos, automobilių eilės nesusidarė, tačiau kitoje pusėje ji driekėsi ganėtinai ilgai, ko priežastis – iš darbų Šilutėjė ir kitur grįžtantys rusniškiai. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2008 m. vasario 1 d. 11:46:25
2008 m. vasario 1 d. 11:03:40
____________________
milano Cool 69 danguje cool skyle ir aiste smilgeviciute Cool hilarry duff cool