
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Mielas Adomai. Šiandien tavo gimtadienis... Tau jau aštuoniolika metų. Atrodo dar visai neseniai tau buvo vos aštuoneri.. Lyg vakar atsimenu kaip tapom geriausiais draugais. Kaip sukirtom rankas, kad busim kraujo broliai.. Tu buvai mažas spindulėlis mano vaikystėje, mažoje mano širdelėje. Tu esi tas žmogus su kuriuo beprotiškai gera būti kartu , leisti laika, arba iš viso nieko neveikti... Tu tas draugas, kuriuo galiu pasitikėti ir galiu pasakoti viska... Sunku pasakyti. Kartais atrodo, kad draugų išvis neturiu, bet tada prisimenu tave jog tavęs neiškeisčiau i nieką. Kaip kartais būna sunku suprasti tavo veiksmus, o juk visada tau norisi padėti ir suprasti, taip pat ir būti suprastam... Kaip greitai bėga laikas... Mūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, paauglystė, tapom savarankiški. Tu ėjai vienu keliu, o aš kitu... Galvojau, kad daugiau nesusitiksim, nežaisim krepšinio, nevaikščiosim po miestą kalbindami merginas, nežaisim vandens karo, sniego fortų nestatysim... Nesvarbu, kiek kartų suklupai, svarbu kiek kartų pakilai. Mes gyvename iš to, ką gauname, Mes kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. Turėti tave - reiškia būti tavo draugu. Tikėk tais, kurie ieško tiesos, Abejok tais, kurie ją rado... Žmonės ne visada tikėjo, ką sakiai, Bet jie visada tikėjo tuo ką dariai. Atsimink: paprastumas yra kelias i tikrą džiaugsmą! Kaip dažnai mus vadino nevykėliais, Kaip dažnai mus vadino keistais. O mes bėgom keliais, bėgom kryžkelėm Ir vienas kitą vadinom ir visada vadinsim draugais.. Prisimeni ta istorija apie du draugus keliaujančius per dykuma? Kaip jie ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, nieko nesakęs, pastarasis parašė ant smėlio: "Šiandien gavau antausį nuo savo geriausio draugo". Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę jis išraižė ant akmens: "Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę". Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė: Kai tave įskaudinau, tu apie tai parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl? Atsakė draugas : -Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti. Išmokai rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens? Tavo dėka išmokau į viską žvelgti kitaip ir gyvenime vertinti tuos dalykus, kurie anksčiau atrodė beprasmiai ir nykūs. Tad Ačiū! Atrodo, tiek daug tau norėjau pasakyti, o dabar jau nebesugebu suregzti rišlaus sakinio. Padrikos, pagalbos ieškančios mintys ir draugo ilgesys. Abu žinome, jog draugas yra pats didžiausias turtas pasaulyje. Tu esi mano turtas. Niekad to nepamiršk! Brangus Mindaugai! Vis dar prisimenu Tave... susipazinau su Tavimi. Zaidziau smelio dezeje, kai man i galva atsitenke futbolo kamuolys. Netrukus pribego nedidelio ugio, sudraikytais plaukais padauza. Jo veide, zaliose akyse atsispindejo uzuojauta ir rupestis. Plaukai susitarse, rudi. Visa skausma ir nuostaba atpirko jo sypsena... Nuo to laiko mes niekada nesiskirdavome. Zaideme, laksteme, skaitydavome knygas visada kartu. Prisimenu, kaip per lietu taskemes kiemo balose, kaip grizome slaput slaputeliai, kaip mamos ant musu sauke ir baresi. Visas musu nuotraukos yra albume. man labiausiai patinka ta nuotrauka, kur mudu vienoje lovoje miegame pietu miego... Stai dar viena - mes prie Dubysos! Ir dar viena - seneliu sode! kaip greitai bega laikas... neseniai dar sventeme tavo desimties metuku gimtadieni, o dabar jau septyniolikta! per tuos metus tu visai nepasikeitei. Likai tks pat jautrus, draugiskas ir geras. visada sakydavai: "paliudekim kartu! neleisiu tau vienai liudeti!" Visada prajuokindavai, visada paguosdavai, visada buvai nuosirdus ir viska sakydavai i akis, nors tai ir budavo skaudi tiesa. Tu visada buvai ir esi salia! tavo juoka prisiminsiu ilgai... Jis toks uzkreciantis ir nuosirdus. Tavo lupu kampuciai taip graziai pakyla, o akys prisimerkia ir susiaureja. Tu nuostabus! Tu niekada nepaluzai, kovojai ir mokei mane to paties. Aciu tau uz tai! Siandien as noreciau drauge su Tavimi pasidziaugti ir padekoti tau uz tai, kad esi nepaprastas, puikus ir geras draugas - tikras mano Draugas, kurio niekada nenoreciau prarasti! Niekada neliudek, bus dar dziaugsmo, laimes, meiles tikrai netruks. Tik sugebek atsirinkti tai, kas tikra ir reikalinga, ir atsisakyk to, kas zmogui nepriimta... Zmogui metai ateina, iseina ir nesugrizta... Septynioliktieji taip pat nebesugris... Aciu Tau, kad esi mano Draugas! Pats geriausias, pats mieliausias ir nuostabiausias Draugas! Lengva pasalyti: kas bus, tas bus.. Kaip taip atsiduoti akimirkai, kai neramu, liudna? Taciau as gavau didziausia malone - pasaukima i si pasauli: man suteikta galimybe gyventi. Pasinaudoti sia galimybe - tai pasiimti konkrecia atsakomybe. Ji vadinasi VILTIS. daugiau suteik man vilties, kad viskas ka darau, butu link pilnatves: mano triusas, kancia ir ypac - meile. Leisk man tiketi, kad kiekvienas mano veiksmas yra vienintelis lemiamas ir svarbiausias. As turiu vilti, dekoju uz gyvenima, ir kai apninka pilkuma, visada turiu issigelbejima - buti sioje akimirkoje ir daryti kiekviena veiksma, kuri reikai atlikti su meile, nuosirdumu, jei esantys salia negirdi, nesupranta ir kenkia patys sau... Ismesiu is savo kalbu zodi baigta, as vengsiu nevilties, bet jei si proto liga uzkres mane, plusesiu nevilty ir laimesiu. Nuolat sau kartosiu, kad kiekviena nesekme didina mano galimybe laimeti kita karta. Nesekme - turi savyje rytojaus sekmes sekla. As pazinau nakti; kad ivertinciau diena. Man gali daznai nesisekti, kad pasisektu tik karta. As zaisiu gyvenima ir galiu pralaimeti tik zaidima, o mano gyvenimas amzinas... Kas yra meilė be atsako? Naktis ... dangaus skliautuos žeri žvaigždės, o aš stoviu ant jūros kranto ir verkiu, visas mano kūnas virpa nuo prisiminimų, nuo žavių akimirkų, kurios daugiau nebesugrįš. Aš stovėjau ir žiūrėjau į melsvą tolį ir laukiau, laukiau savo meilės aušros. Žvarbus vėjas glostė mano plaukus ir staiga mano mintyse iškilo klausimas - kas yra meilė?. Mąstydamas bandžiau atskirti, kuo skiriasi meilė nuo meilės be atsako, atrodo jog tai vienas ir tas pats, jausmas, tos pačios mintys, bet kai pradėjau analizuoti, atradau įdomių dalykų: meilė tai gyvenimo prasmė, jei jos nebūtų, tai sunyktų visas pasaulis, visas grožis ir visas, kas gyva, tik šį kartą analizuoju ne meilę gamtai, paukščiui, gyvūnams ar daiktams. Aš mąstau apie meilę žmogui, apie tą nepakartojamą jausmą, kuris visus pakylėja iki dangaus. Meilė – tai jausmai, tai mintys, poezija, dainos, romantika, juk visa tai nuostabu: Bet nenukrypkim nuo temos, ar sunku mylėti be atsako? – Ką tai reiškia - be atsako? , tai yra vienpusė meilė, kai tu myli, bet į tavo jausmus neatsako, o tai yra be galo skaudu, kiek naktų ir tuščių beprasmių svajonių?. Kaip savo širdžiai pasakyti, kad ji nemylėtų neskirto žmogaus, kaip galima šypsotis, kai viduje jausmų sumaištis? Laikrodžio rodyklės vis slenka į priekį, laikas nestovi vietoje, naktis keičia dieną, saulę keičia mėnulis, o mano mintys vis tos pačios. Dienos praslenka tuščiai ir nykiai, akys vis apsipylusios ašaromis, kurios nenori nustoti riedėti. Širdis, rodos, tuoj, tuoj išlėks iš krūtinės, bet tai nieko nepakeis. Aš tyliai ant jūros kranto stebiu žvaigždes, širdis nerimastingai plaka, nes tu užvaldei mane..., bet tai tik aš, mano jausmai ir mintys..., o kaipgi žmogus, kurį aš myliu ir kurio man taip trūksta? Kaip gera būtų, jei ji sėdėtų šalia ir priglaustų mane prie savęs. Ji yra tikrai yra kažkur, tik ne su manimi. Tikiu, jog anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris bus vertas to, nepakartojamos mano meilės. Mano akys apsunko ir lėtai, lėtai užsimerkė, aš nugrimzdau į ramų miegą. Ryte nubudęs nusišypsojau - juk aš esu gyvas, o tai reiškia, jog pasaulyje yra mylinčių ir norinčių mylėti širdžių. Galima daryti išvadą:“ Mylėkite vieni kitus, nes meilė valdo pasaulį !!! „ |
![]() |
2009 m. gruodžio 10 d. 19:02:20