
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Velniop! o aš Pažįstu Idiotą. kuris nesupranta Mano Žodžių. nors. gerai pagalvojus. Aplink pilna tokių, kuriuos noris siųst toliau nuo savęs. pasakyt - leave me alone. [bet neee, in Engish jie nesuprastų] nes visas tas lindimas į akis, brukimas ko nors ir nesupratingumas, nesuprantant, kad aš nenusiteikusi su jais bendraut. ir blah blah blah. tenoriu griūt į lovą ir užmigti, nubust tik kai pajusiu palengvėjimą. nes dabar... nerimas, pyktis, nuovargis.. dar kažkas.. o laiko nėr. na ir kas, kad.. ai. Širdis Ledo gabalas? o koks skirtumas. ir mintys ėmė plaukt kažkur kitur... aš plaukiu plaukiu, bet niekur nenuplauksiu, aš skrendu, aš bėgu, aš tikiuosi, aš lekiu, lekiu, bet niekada nebūsiu ten , kur gal noriu... šiandien aš pasiduosiu. nebesipriešinsiu, neplauksiu prieš srovę, o pasroviui.. na, kad ir kur tai mane nuneš, šiandien aš nebesipriešinsiu, o rytoj. rytoj kita diena, ir nežinia, kokią staigmeną man paruošė laikas. nes mes nematome jo begalybėje paskendusių mums skirtų dovanų. rytoj. aš vėl kovosiu su savimi, gal vėl su viskuo aplink, vėl sriaunioje upėje prieš srovę, nebijau susižeist, nebijau griūt, nebijau, kad skaudės, nebijau, kad rytoj Gal dar gyvensiu, štai mano didžiausia problema (o gal kaip tik - laimė) nebijau to, ko gal turėčiau bijoti, kad gyvenčiau kaip pakankamai normalus žmogus. o gal ne? šiaip ar taip, laiko tėkmė ir aš pati kažkas paprasta sudėtingo, įdomaus ir nuobodaus, keisto ir nenormalaus. realybė? bet ar mes susitaikom su tuo ką turim. praleisdami progą gyventi, ar visgi kovojam iki galo ir gyvenam. na, čia jau mūsų teisė rinktis. kiekvieną ryta pasižadu, kad viskas nepasikartos, kad nesiuntinėsiu Idioto velniop, kad nerėksiu, kad išliksiu rami, kad ir kas nutiktų, kad ir kaip sunku bebūtų. kad šypsosiuos ir jausiuos laiminga. pasižadu daug. o tęsėt nepavyksta. ir kas čia dabar? silpnavalė? Oi, Oi. Geriau pasiliksiu Nežinomybėj. O Rytoj, Rytoj jau nemiegosiu. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2010 m. gegužės 23 d. 23:50:45
Kai kova vis vyksta, negali gyvent ramiai, o kai nekovoji, tai gyvenimas nebūna "atneštas lyg ant lėkštutės".
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2009 m. gruodžio 10 d. 21:35:43
____________________
Žmogiškos būtybės yra trapios ir pažeidžiamos. Ant visų prilipdyta etiketė:Elgtis rūpestingai, naudotis atsargiai, dūžtanti prekė. [Bruno Ferrero]
2009 m. gruodžio 10 d. 21:28:21
rytoj-išlipam ir vėl brendam...Nes
žinom,juk rytoj-išauš nauja diena... ir viskas pasikeis,[arba ne].
Atsibudę naują dieną,norėsime tesėti kitus pažadus,
pamiršdami vakarykščius...ir taip vėl keiksime,mylėsime,tylėsime...kaip ir tu siųsime velniop,rėksime...nors galėtume šypsotis ir būti laimingi;]
Manau nesilpnavalė,nes vistiek kažkada,manau,
vietoj rėkimo-būsi rami,vietoj pasiuntimo-nusišypsosi.
Kad nelystų,stenkis ignoruoti,gal tai nors kiek pavyks.
Atsiribok,kad sugebėtum ištesėti sau duotus pažadus.
Užsidaryk ir nieko neįleisk į savo vidų,kol viskas praeis.
____________________
Don`t be affraid to be yourself...