
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Delnai lediniai spaudžia kaklą, o akys, akys, mėlyno dangaus, iš gailesčio ar rūpesčio svaigaus, nė ašaros vardan vilties man neišspaus, Tik baltų snaigių pėdsakai atšalę ir sustirę ilgesy, ant liūdesio blakstienų pasiliks. Stiklinę, pilną oro tuštumos vėsios, išgersiu tyliai saulei gęstant... - Aš pasineriu į tylos, ramybės ir vidinės tuštumos gelmę, pasineriu ten, nors žinau, kad manęs išorėj laukia, bet aš pasinardinu į savo vidaus gelmes, kuriose tokia niūri ir slegianti tamsa, tokia beviltiškai apgailėtina atmosfera, tokia vieta, kur vargu, ar aš labai jau noriu būti, vieta, kur susipynė mano gyvenimas ir mano svajos, mano tikslai, ketinimai ir abejonės, susipynė viskas. O bandant nusakyti trumpai – kas tai – tai aš. Nei daugiau, nei mažiau, tik aš. Priglaudžiu delnus prie veido, kol jėgos dar neapleido, paskutinę akimirką nužvelgiu kambarį, chaoso tvirtovę, iš kurios norisi pabėgti, pasprukti, išsinešdinti, pakeliu akis į šviesiai melsvą dangų, kuris nesukelia nei susižavėjimo, nei pasibjaurėjimo, jis yra, bet galėtų ten būti šimtai skirtingų debesėlių ir jų dėka kambarys aptemtų, o žmonių akyse suspindėtų liūdesys, nerimas, neviltis, ilgesys, ir visi imtų bėgti, slėptis, na, ne visi, bet dauguma... Aš tyliu ir žiūriu į tolį, akys merkiasi, ar išties man miego ir žodžių trūkumas, ar išties paskendau varginančioj būty, ar išties aukoju laiką niekam ir veltui bandau kažką daryti, ar išties aš per greit pasiduodu, tiek daug klausimų kartais kyla apsunkusioje galvoje, pavargusios sielos svaičiojimai sudrumsčia mano ramybę bei tylą, gal ir gerai, nes ta tyla ir tuštuma varo į neviltį ir geba nešti skausmą. Angelai kažkur padangėse matyt kikena, juk nieko nėra neįmanoma, bet išties nelengva išlaikyt save rankose... Aš sudužau į šipulius. Kaip porcelianinė vaza, kaip puodukas, kurį paleidau iš rankų ir kuris traukos jėgos dėka su trenksmu pasiekė grindis, kaip nuotraukos rėmelis, kai į jį pataikė krepšinio kamuolys, kaip vazonas su kaktusais, netyčia nustumtas nuo palangės, kaip veidrodis, numestas nuo stogo paliečia žemę ir pažyra krūva jo dalelių, kaip daugybė dūžtančių daiktų sudužo, taip aš ten viduje ėmiau ir sudužau į šipulius, į milijardus smulkių spindinčių dalelių, žėrinčių įvairiausiomis spalvomis, it mėnulis, atspindinčių saulės šviesą, iškreipiančių vaizdą, sukuriančių iliuzija. Sudužau į tūkstančių akmenėlių sunkumo daleles, kuris slegia, bet užima daug mažiau vietos. Sudužau, nes taip turėjo būti lengviau, paprasčiau ir jaukiau. Sudužau, nes kaip mažas vaikas, pakeliu akis į dangų ir nusikvatoju. Sudužau, nes vis mažiau ir mažiau ėmiau šypsotis. Sudužau, nes mane užvaldė tyla bendraujant. Sudužau, nes aš vis susimaunu. Sudužau, nes dvejoju ne ten, kur reikėtų ir prarandu jėgą. Sudužau, nes aš dabar daug šaltesnis ledo gabalas ir akmeninė skulptūra nei kada anksčiau. Sudužau, nes žinau, jog laikui bėgant atsiras tokių klijų, kuriais aš save suklijuosiu. Sudužau, nes aš nesugebu apsispręsti. Sudužau, nes teigiamos mintys blėsta kaip gęstanti žvakės liepsnelė. Sudužau, nes gyvent dar nemoku. Sudužau, nes šaukiau ir rėkiau, nekenčiau, skaudinau, nuvyliau. Sudužau į krūvą dalelių dėl daugybės priežasčių, su prasme ir be jos, gimusių iš vilties ir liūdesio, žvelgimo į tolį ir atgal, susidūrimo su realybė ir spjūvių į veidą, džiugesio kupinu akimirkų ir nakties skausmo, kūrybinės krizės ir įkvepiančiai didingų frazių... priežastis, visa ko problema ir visos kitos nesąmonės, aš pati, tik aš, ne daugiau, ne mažiau... Ir aš sudužau.. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
DjVaids | ![]() Agnes Carlsson |
||||
einaras13 | ![]() Kanye West Turbūt vienas geriausių gero samplinimo pavyzdžių - sample\'as duoda tik atspirties tašką, bet virš jo einančios melodinės ir vokalinės idėjos yra šviežios ir įdomios |
||||
malia | ![]() Ava Max |
||||
Konditerijus | ![]() Chris Cornell |
||||
PLIKASS | ![]() Flipsyde |
||||
Silentist | ![]() Tony Hadley Bee gees dainos koveris |
||||
Alvydas1 | ![]() Rome |
||||
Sahja | ![]() Vera Brezhneva |
2010 m. gegužės 25 d. 05:04:19
bet visgi nenardyk taip į save, jei kaip sakai ten viduj "tokia beviltiškai apgailėtina atmosfera"
ir dar: nesusidaužyk, nesusimauk, tiksliau to nenorėk, ir viskas bus ore
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2010 m. sausio 22 d. 21:39:04
____________________
pasake penkiakojis zarozauras ir nuskrido ant pasaulio krasto pasedeti. saulelydis.