Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių,
Drugeliai, skrendantys link debesų.
Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš.

Atsitraukimui nėra, nėra kelių,
Nutrūkę laidai išorinių ryšių,
Mašinistui galutinė stotis – tu.


Pasigailėkit visų gyvų padarų,
Tamsuolis irgi gali būti žmogum.
Atleiskit, jei per daug banalu.

Paukščiai pavasarį negrįš į lizdus,
Nuotaka paliko savo namus,
Jie tupi dviese kažkur tarp šakų...


O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona...(4 k.)

O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona...(4 k.)

Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių,
Drugeliai, skrendantys link debesų.
Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš...